Publikuota: „Atgimime“ 2010 m. balandžio 8 d.

Lietuvos valstybė pirmą kartą pinigais parėmė nacionalistinėmis akcijomis ir radikaliais šūkiais pagarsėjusios Tautinio jaunimo sąjungos idėjinę plėtrą.

Nors neseniai Lietuva susilaukė diplomatų kritikos dėl mūsų šalyje klestinčio nepakantumo, nepagarbos piliečių teisėms ir laisvėms, pasirodo, valstybė tokią politiką remia. Kovo viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo reikalų departamentas paskelbė nugalėjusiuosius “Jaunimo organizacijų potencialo plėtojimo ir institucinės paramos” konkurse.
Tarp laimingųjų, gausiančių finansavimą savo idėjų plėtrai, šiemet pirmąkart pateko Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga, pagarsėjusi radikaliais piketais ir kalbomis prieš imigrantus, skirtingų tautų arba rasių atstovų santuokas, Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, homoseksualų orų lygiavertį gyvenimą.

Valstybė investuoja, kad organizacija sustiprėtų
„Valstybė šita parama investuoja į organizaciją, kad ji sustiprėtų ir savo veikla įtrauktų kuo daugiau jaunų žmonių“, – paklaustas, kam yra skirtas šis konkursas, sakė Juras Požėla, finansavimą skirstančio Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius.
Pastarąjį kartą su Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga susiję žmonės rengė ir dalyvavo prieš gegužės 8-osios eitynes nukreiptoje demonstracijoje prie Vilniaus miesto savivaldybės. Jie laikė plakatus su tokiais užrašais kaip „Gaidžių vieta Vievio paukštyne“, o jų narių Kovo 11-osios proga surengtose eitynėse skanduotą šūkį „Lietuva – lietuviams” sukritikavo net Norvegijos ambasadorius. Lietuvos tautinio jaunimo sąjungą papiktino ši ambasadoriaus replika, jie aukšto rango diplomato pareikalavo viešai atsiprašyti, pasiūlė „nepolitikuoti” bei įteikė jam peticiją, kurioje priminė Lietuvos okupacijos istoriją. „Mes nešaukiame, kad Lietuva – vien lietuviams. Mes sakome „Lietuva – lietuviams””, – sakė vienas eitynių organizatorių J.Panka.
Finansavimas Lietuvos tautinio jaunimo sąjungai skirtas nedidelis – tik 3000 litų. Jaunimo reikalų departamento vadovas J.Požėla priklauso Socialdemokratų partijai. Opozicijoje šiuo metu esantys socialdemokratai atvirai oponuoja reakcionieriškai laikysenai, tačiau jų žodžiai ne visuomet tampa kūnu.

J.Požėla: politinio spaudimo nepatyriau
„Kurioms jaunimo organizacijoms skirti pinigus, visuomet didžiausią įtaką turi politikai”, – savaitraščiui sakė prisistatyti nenorėjęs vienos jaunimo organizacijos atstovas. Pasak jo, anksčiau projektus vertino specialios komisijos, dabar tai daro pats departamentas.
„Gal Jaunimo reikalų departamentas paprasčiausiai nepažįsta tos organizacijos, todėl ir skyrė pinigų. Nors tai mažai tikėtina. Bet ir šiaip iš šiemet paremtų organizacijų matyti, kad daugiausia remtas dešiniųjų pažiūrų jaunimas. Gal tai padaryta kaip išlyga, kad kairysis Jaunimo reikalų departamento vadovas J.Požėla nelėktų iš posto? Jis yra skalpuojamas, kad neiškovojo pinigų jaunimo reikalams. Labai smarkiai buvo nukirpta, todėl jis ir tylėjo, kad apskritai nenuverstų jo iš direktorių”, – sakė „Atgimimo“ šaltinis.
Pats Jaunimo reikalų departamento vadovas versiją, kad patiria politikų spaudimą ir kad paramą paskirstė daugiausia dešiniosioms jaunimo organizacijoms mainais į Jaunimo reikalų departamento vadovo postą, visiškai atmeta. „Jokio spaudimo – nei skambučių, nei žinučių nesame sulaukę. Aš nesilaikau šito posto. Dėl finansavimo viskas yra superobjektyvu“, – sakė jis.

Finansavimas skirtas remiantis formaliais kriterijais
Tai, kad Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos veikla prastai vertinama diplomatų koridoriuose nėra vertinimo kriterijus.
„Mes negalime vertinti viduje, ar, tarkime, organizacija vykdo kokią nors prieš valstybę nukreiptą veiklą. Mes nagrinėjame pagal grynai formalius kriterijus. Šiuo atveju Tautinio jaunimo sąjunga, pateikusi projektą, yra registruota teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu jinai veikia mūsų valstybėje pagal visus galiojančius teisės aktus ir joks valstybės saugumas jos veiklos neapriboja kaip keliančios grėsmę mūsų visuomenei, tai preziumuojame, organizacija atitinka keliamus reikalavimus ir pagal surinktus balus jai šiemet buvo skirtas finansavimas“, – paaiškino J.Požela.
Nors anksčiau jaunimo reikalams buvo skiriama arti milijono litų, šiemet finansavimas sumažėjęs dviem trečdaliais: jaunimo sambūriai per konkursą “Jaunimo organizacijų potencialo plėtojimas ir institucinė parama” pasidalijo apie 352 tūkst. litų. Šie pinigai kasmet skiriami iš valstybės biudžeto.
Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga yra legaliai Lietuvos Respublikoje veikianti organizacija. Šiuo metu jai vadovauja Julius Panka, bet organizacijos ištakos – Lietuvių tautinio centro lyderio Mariaus Kundroto ir Lietuvos nacionaldarbininkų judėjimo idėjinio vado Mindaugo Murzos bičiulystė. Vėliau M.Kundroto ir M.Murzos keliai išsiskyrė. Šiandien Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos tautiniu centru, kasmet rengia Kovo 11-ajai paminėti skirtus jaunimo žygius. Tarp jų – eisena Gedimino prospektu ir koncertas “Tėvynei”. Pastarajam Kultūros ministerijos finansavimas neskiriamas, nes laikoma, kad tai – alternatyvios muzikos renginys. Vis dėlto nuo nacionalizmą išpažįstančio jaunimo nenusisuka komerciniai rėmėjai. Vienas iš pagrindinių – Ūkio bankas.

Radikalų nereikėtų marginalizuoti
Komercininkai paprastai neremia renginių, kurie sutraukia per mažai jiems reikalingos tikslinės auditorijos, „patriotiškai” nusiteikusio jaunimo yra pakankamai, kad sudomintų komercinius rėmėjus.
Kodėl Lietuvos jauniems žmonėms taip svarbu pabrėžti nacionalizmą bei tautinę tapatybę, kas tai lemia? “Atgimimas” to klausė sociologės Vitos Petrušauskaitės.
„Nacionalistinės grupės skleidžia tam tikrą Lietuvos istorijos interpretaciją – siūlo alternatyvas, kaip ją reikėtų suprasti ir pateikti. Siekis sukurti savo istoriją, savo pasakojimą apie įvykius yra įprastas dalykas vadinamosiose subkultūrose. Taigi vertinti tai kaip baisiai ypatingą bei neįprastą reiškinį nevertėtų“, – sako V.Petrušauskaitė.
Pasak sociologės, radikalių dešiniųjų grupių kūrimasis yra pastebimas visoje Europoje, o dalis mokslininkų tai sieja su globalizacijos reiškiniais, kai didėja kultūrų maišymasis, keičiasi ekonominiai santykiai, kurie iš dalies sukelia frustraciją ir nepasitenkinimą, primena neišsipildžiusius lūkesčius tam tikroms žmonių grupėms. „Kaip atsaką į tai žmonės kuria protekcionistines ekonomikos ir kultūros vizijas“, – sako ji.
Sociologės manymu, nacionalizmas nebūtinai iš principo turi būti blogas. Pasak jos, buvo gerų pavyzdžių sąjūdžio laikotarpiu, kai nacionalistinės idėjos nebuvo siejamos su neapykanta kitiems. „Šiuo metu nacionalizmas dažnai yra siejamas su neapykanta, ksenofobinėmis nuostatomis“, – sako ji. Nors viešojoje erdvėje nepakantumo ir ksenofobijos plėtra neturėtų būti toleruotina, V.Petrušauskaitė mano, kad nustumti į visuomenės užkaborius radikalių grupių taip pat nereikėtų.
„Radikalių organizacijų marginalizavimas, išstūmimas dažnai tik padidina jų radikalumą ir pyktį. Suteikus galimybę lygiaverčiam pokalbiui,nuomonių debatams, radikalios organizacijos yra priverstos apginti, argumentuoti savo dažnai populistinius šūkius, aiškinti, kaip jie galėtų būti realiai pritaikyti. Tuomet, jei iš tiesų yra laikomasi demokratinių principų, jos yra priverstos atsižvelgti ir į priešingą nuomonę turinčias grupes, bandyti derinti įvairius interesus, todėl jų šūkių tonas neretai sušvelnėja arba tam tikri šūkiai visai netenka savo aktualumo. Bet tam reikia, kad šalyje iš tiesų veiktų demokratinė viešoji erdvė.“ – sakė ji.