Artūras Rudomanskis: Ar Lietuvoje pasikartos Rygos riaušės?

www.lrytas.lt
2007 Spalio 23 d.

Jei manęs paklaustumėte, kas Lietuvoje skatina nesantaiką, nedvejodamas atsakyčiau – tik mažuma. Pastaroji yra gerai organizuota ir dosniai finansuojama įvairių institucijų, organizacijų, bažnyčių bei politikų – šiuo metu Lietuvoje egzistuoja mafijinį tinklą primenantis darinys, sukurtas tam, kad Lietuvą pavaizduotų kaip fašistinę, įstatymų ir žmogaus teisių negerbiančią valstybę. Tai jis skatina neapykantą homoseksualiems žmonėms, siekdamas naudos sau ir savo atstovaujamoms struktūroms (toms, kurios nori supriešinti Lietuvą su Europos Sąjunga, paversti ją europinių institucijų įspėjimų, sankcijų ir pajuokos objektu).

Kam – kyla klausimas – naudingas toks Lietuvos įvaizdis? Ar tik ne Rusijos prezidentas V.Putinas neseniai perspėjo apie fašizmą Baltijos šalyse? Visi juk puikiai atsimename gegužės riaušes Taline, organizuotas Rusijos, tam kad apjuodintų Estiją Europos akyse ir pavaizduotų ją kaip nacistinę valstybę: „pribaltiškųjų fašistų“ įvaizdis visuomet buvo vienas iš Rusijos būdų diskredituoti iš imperijos įtakos ištrūkusias valstybes. 2006-ųjų riaušes Rygoje irgi sukėlė, kaip pabrėžė tuometinė Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga, viena rusiška sekta, įkurta 1989 metais byrant Sovietų imperijai ir bandanti manipuliuoti Latvijos rusakalbiais: būtent šiai sektai priklausantys Latvijos rusakalbiai, kartu su pagarsėjusiais Aivaro Gardos vadovaujamais Latvijos neonaciais, ir buvo riaušių iniciatoriai. Sutapimas?

Po riaušių Rygoje ir Taline belieka paklausti, kada ateis Vilniaus eilė prisijungti prie Kremliaus propagandistų konstruojamo nestabilios „fašistinės Pribaltikos“ įvaizdžio. Talino scenarijus Lietuvoje nepasikartos (nėra sąlygų), tačiau Rygos scenarijus aktyviai rengiamas ir netrukus turėtų išsipildyti. Taikiniu, kaip ir Rygoje, bus pasirinkti homoseksualūs žmonės, nes į juos lengva nukreipti neapykantą, o sumušti juos palaikantys užsienio parlamentarai ir nevisuomeninių organizacijų atstovai puikiai tiks Lietuvos įvaizdžiui Europoje „pataisyti“ reikiama linkme. Tereikia sukaupti politinį kapitalą, užsitikrinti visuomenės paramą ir, svarbiausia, įtikinti visuomenę, kad taip skleidžiama nepagarba ir smurtas kitiems yra NORMA (mėgstama teigti, kad homoseksualumas „griauna tradicijas“, tiesa, nesivarginant šį teiginį pagrįsti – kam, jei jis, teigėjų nuomone, „tiesiog akivaizdus“?).

Už „normalumą“ (o tuo pačiu ir Kremliaus interesus) kovojančių „tautos ir moralės gynėjų“ veiksmai gerai apgalvoti: jie moka tiek organizuoti savo projektus, tiek „griauti“ svetimus. Tikėtina, kad pretekstu įgyvendinti Rygos scenarijų taps Tarptautinės gėjų ir lesbiečių asociacijos (ILGA) metinė konferencija, rengiama Lietuvoje. Neapykanta homoseksualiems žmonėms Lietuvoje skatinama, teisėsaugos institucijoms bejėgiškai stebint, jau ne pirmus metus, o ypač suaktyvėjo pradėjus įgyvendinti garsųjį planą „Strekoza“, kurio vykdytojai ėmėsi formuoti „žydrojo elito ir gėjų sąmokslo“ įvaizdį, sėkmingai eksploatuotą liberaldemokratų, o vėliau darbiečių interesus atstovavusioje žiniasklaidoje. Šiandien šiuo triuku naudojasi ir konservatoriai, kuriems „liaudies priešų“ paieška panašu tapo norma.

Rengimasis pereiti nuo neapykantos skatinimo prie riaušių itin suaktyvėjo šiemet, kai į Lietuvą buvo pakviestas ir palankiai pristatytas žiniasklaidos pseudomokslą skleidžiantis rašytojas iš Amerikos Scottas Lively‘s, fašistuojančios organizacijos „Apsaugok šeimą“ (Defend the Family) (pastaroji pavaldi krikščionių fundamentalistų organizacijai „Nuolatinė tiesos tarnystė“ (Abiding truht ministry) atstovas. Niekas tuomet neužsiminė, kad ši organizacija, užuot sprendusi su šeimos apsauga susijusias problemas, iš tiesų stengiasi tik visais įmanomais būdais skleisti neapykantą homoseksualiems žmonėms. Lietuvoje Scottas Lively‘s tikslingai skaitė neapykantą skatinančias paskaitas būsimiems policininkams Mykolo Romerio universitete, padedamas darbiečių Ramunės Visockytės ir Etelos Kapickienės, surengė atitinkamo pobūdžio konferenciją Seime, po to dar ne kartą susitiko su vietinės fašistinės organizacijos – sąšaukos „Už dorą ir tautą“ – nariais ir kartu koordinavo tolimesnius veiksmus.

Užmegzti ryšiai su darbiečiais nenuėjo veltui. Spalį Seime organizuota konferencija, turėjusi padėti spręsti didėjančias narkomanijos ir ŽIV problemas: žvelgiant iš šalies, tas renginys turėjo atrodyti kaip Narkomanijos prevencijos komisijos pastangos užmegzti dialogą. Deja, dialogo jis nepriminė. O ir apie narkomaniją jame beveik net neužsiminta. Tiesiog viena seimūnė, skandalų krečiamos Darbo partijos narė R.Visockytė, pasinaudojo proga nemokamai pasireklamuoti ir leido sau Seime surengti kurstomąjį renginį. Faktui, kad šalyje apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis neseniai mirė net 8 žmonės, komisija dėmesio neskyrė, tačiau homoseksualumui pasmerkti pakako ir laiko, ir resursų.

Pasitelktas ir melas: viešai kalbėta apie dialogą, nutylint, kaip tas „dialogas“ vyko: konferencijos dalyviai klausimus užrašo ant popieriuko, juos perduoda organizatoriams, o šie, savo ruožtu, sprendžia, atsakyti ar ne, ir kaip atsakyti. Tarp pranešėjų nebuvo nė vieno, turėjusio kitokią nuomonę nei konferencijos organizatoriai, kaip ir nė vieno, finansiškai nepriklausomo nuo religinių organizacijų ir institucijų. Tačiau vieno melo negana. Kitas melas – pažadas visos konferencijos garso įrašą patalpinti internetinėje svetainėje (taip, jis buvo patalpintas, tačiau iš visos bene 5 valandas trukusios konferencijos organizatoriams tepavyko išspausti tik kiek daugiau nei 18 minučių įrašo: nenuostabu, nes visa kita buvo aiškus kurstymas prieš homoseksualius asmenis arba informacija, visai nesusijusi su konferencijos tema).

Po šios konferencijos Seime, dar vyko ir vyksta keletas tęstinių panašaus pobūdžio paskaitų Mykolo Romerio universitete, o Bernardinų bažnyčioje netgi laikytos mišios „Išgydymo pamaldos“. Visų šio tinklo organizuojamų renginių, neaplenkiant ir Seimo, metu pristatinėjama ir smurtinė sąšauka „Už dorą ir tautą“, geriau žinoma grupuotės „Gėjams ne“ vardu, kurią 2005 metais įkūrė ta pati V.V.Freibergos minėta rusiška sekta, talkinama aktyviai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje siekiui kenkusio Mariaus Kundroto. Šios organizacijos branduolį sudaro V.V.Freibergos teigimu riaušes Rygoje 2006-ųjų liepą organizavusios sektos „Naujoji karta“ atstovai ir radikalūs nacionalistai, įskaitant ir M.Murzos nacionalsocialistus, nuolat dalyvaujančius sąšaukos renginiuose. Ne kas kitas, o ši sąšauka į Lietuvą atsikvietė ir minėtąjį Scottą Lively. Artimiausias sąšaukos taikinys – minėtoji ILGA konferencija, kurios metu tikėtina ir bus įgyvendintas Rygos scenarijus, po kurio ne tik Latvija ir Lenkija, bet ir Lietuva bus įtraukta į abejotinos demokratijos ir žmogaus teisių nepaisančių valstybių sąrašą. Būtent dėl šių priežasčių įvairiausių renginių metu sąšauka „Už dorą ir tautą“ gauna galimybę prisistatinėti ir į šią Rusijos (tikrai ne Lietuvos) interesus ginančią organizaciją įtraukinėja naujus narius, nes reikia kuo daugiau apgautų žmonių jų planuojamoms masinėms akcijoms.

Įdomu ir tai, kad prieš Lietuvą veikiančioje sąšaukoje aktyviai dalyvauja ir keletas Seimo narių, priklausančių nušalintojo prezidento Rolando Pakso Tvarkos ir Teisingumo (liberalų demokratų) partijai, konservatoriams ir darbiečiams, tai yra partijoms, kurios aktyviai skleidžia „gėjų sąmokslo“ teoriją. Liberaldemokratų ir darbiečių dalyvavimas šioje sąšaukoje nestebina: pirmieji, vadovaudami Vilniaus miesto savivaldybei, dar kartą parodė savo valią, uždraudę net vėliavos išskleidimą Vilniaus Rotušės aikštėje. O jei kalbėsime apie konservatorius, tai juk dar Stalinas mokėjo pasinaudoti patriotizmo imitavimu griaunant valstybes iš vidaus (užtenka prisiminti tarpukario tautininkų finansavimą iš Maskvos). Ar daug naudos Lietuvai davė M.Murzos veikla, konservatorių kurstytas savanorių maištas 1993 metais, V.Šustausko išpuoliai? O žalos?

Taigi kam naudingas toks „patriotizmas“, toks „moralės gynimas“? Kam reikalingi neramumai Lietuvoje ir neigiamas Europos požiūris į mus? Kieno užsakymą vykdo asmenys, žlugdę Lietuvos stojimą į ES, o dabar organizuojantys riaušes? Ir svarbiausias klausimas – kiek dar Lietuvos valstybės saugumu ir viešąja tvarka besirūpinančios institucijos nuolaidžiaus riaušių organizatoriams ir kurstytojams, taip prisidėdamos prie „fašistinės Pribaltikos“ įvaizdžio kūrimo?