Niekas nenorėjo mirti
(trumpa pjesė)
Dalyvaujantys asmenys:
Autorius, rašantis Šedevrus
Redaktorius, tarp kūjo ir priekalo
Tėvas Faku, vietines religinės bendruomenės vyresnysis
Veiksmas vyksta negyvenamoj saloj, po palme, Kitoj planetoj.
Autorius neatsako už atsitiktinius vardų, vietovių ar aplinkybių sutapimus.
Gaivus ankstyvas rytas. Iš tolo matyti kitiečiai. Kamera
pamažu pritraukia vaizdą artyn. Autorius kasosi pakaušį auksine plunksna,
žiūri į bekylančią saulę:
- Štai, tuojau parašysiu Šedevrą, kokio pasaulis dar nematė, pakiliai
ištaria. Susikaupęs rašo. Tėvas Faku po palme kalba maldeles, per
petį žvilgčiodamas į autoriaus kūrybą. Nusivylęs linguoja galva:
- Argi tam pačiam Dievas suteikė protą, - retoriškai klausia.
Giliai atsidusta ir vėl pasineria maldon. Tuo tarpu Redaktorius dar
tik keliasi. Jis giliai nusižiovauja, pasirąžo ir atsistoja prie palmės
nugara į Autorių ir Tėvą Faku. Girdisi čiurlenimas.
- Argi ne graži diena išaušo, - pramerkia akis Tėvas Faku, kreipdamasis
į savo kaimenę.
Kupinu meilės žvilgsniu nužvelgia abu.
- Taip, Dievas mus kviečia priimti dovaną ir ji pagarbinti, tęsia,
klausiamai žiūrėdamas. Autorius, tuo metu, vilgo sūriam vandeny nosinę
ir deda sau ant plikės. Redaktorius, dar mieguistas, smarkiau negu
įprasta ranka trukteli užtrauktuką ir aikteli:
- Kad ji kur velnias!
- Ne taip, sūnau, ne taip, dantis sukandęs prataria Tėvas. Tarp kitko,
seniai norėjau su pačiu pasikalbėti, nurijęs skaudulį kreipiasi į
Redaktorių Tėvas Faku. Viena akim žvilgteri į Autorių, bet tas vėl
rašo Šedevrą ir nieko aplink nemato ir negirdi. Tėvas pamoja ranka,
kviesdamas Redaktorių už palmės. Abu sumerkia kojas į šiltą įlankos
vandenį. Auksinės žuvytės nosimis baksnoja jų pėdas. Ant koralų rifo
įsitaisęs pelikanas įdėmiai stebi skaidrų vandens paviršių. Tėvas
Faku atsiremia alkūne į dar nespėjusį įkaisti smėlį, pasemia saują
ir lėtai išleidžia iš delno.
- Primena smėlio laikrodį, šypteli Redaktoriui. Taip bėga Dievo mums
dovanotas laikas. Turėsim duot ataskaitą už kiekvieną minutę. Redaktorius
neramiai krusteli. Pasižiūri į rašaluotas rankas, paskui į laikrodį,
kabantį ant palmės.
- Reikia naują numerį ruošti, gal jau Autorius bus pabaigęs Šedevrą,
- sumurma lyg sau, nori stotis, bet Tėvas rankos mostu pasodina jį
atgal:
- Apie tuos jo šedevrus.., - žvilgsniu gręžia Redaktorių, bet čia
pat šypsena nušviečia jo veidą, - Šedevras jau parašytas, mielasis,
įkvėpimo pagautas ranka mosteli aplink, - tik ar mes mokam skaityt?
Girdėt bangelių tekšenimas į koralų rifą. Pelikanas, suktelėjimo pabaidytas,
išskleidžia sparnus, atsigręžia į kalbantįjį ir krypuodamas sutrepsi,
ieškodamas patogesnės padėties.
- Ar mes visi mokame įsiklausyti? - jau tyliai ištaria, galva mosteldamas
Autoriaus link ir kviesdamas Redaktorių pažvelgti ton pusėn.
O toje pusėje Autorius, mosikuodamas rankom, laksto pirmyn ir atgal,
garsiai juokiasi ir sako kalbą dviems krabams. Pelikanas koja pasikrapšto
galvą.
- Kai kurie iš mūsų prarado pirmykštį nekaltumą, sūnau, - Tėvas Faku
švelniai paliečia Redaktoriaus petį ir tęsia:
- Jų lūpomis prabilo netiesa. Dieviška liepsna, paslėpta kiekvieno
mūsų širdies gelmėj, nebepajėgdama prasiskverbti paviršiun ir šviesti
kitiems, nerimu degina jų vidurius. Jie neberanda ramybės, - žiūrėdamas
kažkur pro šalį, pridūrė.
- Visa laimė, kad dar esam mes, sugebantys atskirti tiesą nuo melo,
išlaikę Dievo malonę ir neatstūmę jo palaiminimo.
Redaktorius neramiai pasimuisto, tarsi norėdamas nusipurtyti nuo peties
uždėtą ranką:
- Man suprantamas jūsų rūpestis, Tėve, - atsargiai rinkdamas žodžius
ištaria. - Dieviška šviesa ir tiesos žinojimas yra didžiulė dovana,
kurią ne kiekvienas iš mūsų turi.
Vėl žvilgteli į autorių. Tas, vienoj rankoj laikydamas Šedevrą ir
iš jo skaitydamas, kita diriguoja bangų mūšai.
- Atvirai pasakius, nesu tikras, kad pats tokią dovaną būčiau gavęs,
- ištaria Redaktorius ir giliai atsikvepia.
Pro šalį skersomis į priekį prabėga Autoriaus išbaidyti krabai. Jis
pats rašo ant smėlio ir žiūri į bangeles, užrašą nusinešančias pasidalint
su kitais.
- Kiekvienam, kuris ieško, bus duota, - Tėvo Faku žodžiai sustingę
sunkiai pakimba ore virš palmės. - Man suteikta galia laiminu tave,
sūnau, - tačiau vidury sakinio ranka, tarsi apsunkus, sustingsta:
staiga pašokęs redaktorius purtosi nuo kelnių smėlį.
- Esu jums labai dėkingas. Turėsiu jūsų žodžius omeny.
- Mielas broli, yra tik viena tiesa, - staiga pasunkėjusiu balsu ištaria
Tėvas Faku.
• Tačiau mūsų laikraštyje ją ištaria daug skirtingų balsų, - Redaktorius
pasižiūri aukštyn į saulę ir prisimerkia.
• Mielas tėve, tikiu, kad jūsų maldos pasieks tų, kuriems skirtos
širdis ir išvaduos dievišką ugnį.
- Gerbiamas Redaktoriau, - religijos atstovas pasikeitusiu aštriu
tonu pašoka nuo smėlio, - mano maldos visada pasiekia tikslą ir rezultatų
aš sulaukiu kur kas greičiau, nei jūs manote. Kartais maldų net nereikia,
užtenka telefono skambučio.
Pelikanas, tuo tarpu, staigiu galvos mostu griebia pro šalį plaukiančia
žuvį. Dar kurį laiką jo snapo sterblėj matytis spurdėjimas. Tėvas
Faku ironiškai pažvelgia į Redaktorių. Pelikanas klyktelėjęs nusituština
į vandenį.
Dieviška saulė vienodai nusileidžia ant visų trijų pagrindinių veikėjų
galvų ir šnypšdama panyra į vandenį. Autorius, po galva pasidėjęs
Šedevrą, užmiega. Redaktorius sunkiai parimęs įsistebeilija į tamsą
ir laukia aušros. Tėvas Faku paskęsta maldoj. Baigias trumpa kitiečių
diena.
Uždanga. Plojimai.
----------------------------------------------------------------------------
Diskusija tarp Daivos ir Andriaus apie ideologijų reikšmę
(2008 spalio 10 d.)
Daiva: Andriau, man atrodo, žodžius "svarbus" ir "reikšmingas"
teks išmesti į mūsų akademinį terminų šiukšlyną, kaip ir "instinktą"
(o pagal diskusiją apie abortus atrodo, kad ten pat turėtų atsidurti
ir žodis "žmogus", nes nesutarėme, ar tai rūšinė būtybė,
ar savybių rinkinys pagal veiklumo kriterijus) :). Partijų elgesys
ir gyventojų nuostatos (kai vengiama savo pažiūras priskirti kažkuriai
krypčiai, išsirankiojant iš ideologijų "meniu" patraukliausius
pasiūlymus) rodo, kad silpnėja ir klasinė savimonė (kas visai nesako,
kad išnyko klasės.
Andrius: Aš nesuprantu, ką tu nori pasakyti apie "svarbu",
"reikšminga" sąvokų išmetimą į šiukšlyną. Aš taip pat empiriškai
teigiu kaip tik tai: šiandien ekonominiai skirtumai, finansinės ir
ekonominės krizės byloja apie ideologinių skirčių svarbą. Girdėta
pozicija paradoksali: ji teigia, kad Lietuvoje ir Europoje tų skirčių
nėra (jos sunyko), bet tuo pačiu sako, kad jos turetų būti. Aš teigiu,
kad jos iš tikrųjų nesunyko, sunyko tik klasinė savimonė, kuri sunyko
be kita ko ir dėl"ideologijos pabaigos" ideologijos įsivyravimo.
Kad Lietuvoje nėra kairiosios partijos, nereiškia, kad ideologijos
nereikšmingos, nes už visos šios lietuviškos politikos košės slypi
laisvarinkininkų dominavimas. Tad jei kai kurie lietuviški politologai
būtų užtektinai įžvalgūs, jie suvoktų, kad Marxo darbo ir kapitalo
skirties akcentavimas yra logiška ir nuosekli socialiai angžzuoto
teoretiko pozicija, kuri turi labai aiškų empirinį pagrindą. Be to,
man yra nesuprantamas kai kurių veikėjų ir institutų socialinių mokslų
supratimas, t.y. primityvus pozityvizmas, kuris nesugeba suprasti,
kad gali būti ir kitokia socialinių mokslų samprata, t.y. pvz, tokia,
kurią aptinkame Frankfurto (bet ne tik jų) mokykloje -- kritinė socialinė
teorija. Jų sociologiniai tyrimai, net jei jie ir yra outstanding
Lietuvos kontekste, yra banalūs, o jų pasiulyta skirtis tarp dešinės
ir kairės -- seniena. Lietuvoje dešinė -- tai antikomunizmas, kairė
-- tai ekskomunizmas. O tai, kad jie šią skirtį patvirtina kokybinio
tyrimo metu nieko daug nereiškia, nes ir be tyrimo kiekvienam aišku,
kad paprasti žmonės kaimuose ir miesteliuose kaip tik taip ir supranta
kairę ir dešinę.
Daiva: Pats dažniausias dešiniųjų (liberalų) ginklas - sakyti, kad
kapojasi ne ideologijos, o racionalumas prieš ideologiją (kairiąją,
bet dažnai - ir konservatyviąją).
Andrius: Aš nesutinku su "ideologijos pabaigos" teze dėl
dviejų priežasčių. Pirmiausia, dėl to, kad kapitalistinėje visuomenėje,
ypač globalaus kapitalizmo ir neoliberalizmo dominavimo laikais, Marxo
artikuliuota ideologinė ir ekonominė skirtis tarp darbo ir kapitalo
kaip niekada yra reikšminga. Tikėjimas ideologijos pabaiga užglaisto
šią svarbią skirtį ir tarnauja kaip tik kapitalui, nes neskatina paprastų
darbo/dirbančių žmonių, t.y. tokių, kaip mes, suvokti savo tapatybės,
i.e. kad atstovaujame darbui, o ne kapitalui, ir jungtis į profsąjungas.
Antra, šiandien vidurinioji klasė (ypač Lietuvoje), t.y. turintys
isilavinima zmones, kurie yra atsidave savo profesijoms, netgi tokiose
turtingose visuomenėse kaip Britanija, Prancūzija, JAV, tampa vis
labiau proletarizuojamos ir marginalizuojamos. Todėl pats gyvenimas
verčia grįžti prie to, kas buvo taip aišku prieš 50 metų. Tokia yra
globalaus kapitalizmo prigimtis, tad jei nebus stiprios ideologiškai
angažuotos politinės kairės, gerovės valstybė ir toliau bus išmontuojama.
----------------------------------------------------------------------------
Apie vyskupu laišką politikams
Diskutuoja Linas, Daiva ir Nida
2008 m. spalio 2 d. Linas rašė:
Vyskupu konferencijos reikalas ir interesas yra vykdyti lobistine
veikla, tame tarpe, ir per politikus ir tai ju teise. TACIAU politiku
tikslas sekuliarioje valstybeje yra islikti nesaliskiems bet kokioms
religinems paziuroms. Todel reaguoti i LKB Vyskupus uz tai, kad bando
iskiepyti savo tiesas keliaklupsciaujantiems ir sventais dedanciais
politikieriams yra netikslinga ir nereikalinga. Kritikos nusipelno
politikai, kuriems turetu buti priminta, kad Lietuva sekuliari valstybe
ir LKB neturi joje tiesos, ir tuo labiau, politines tiesos monopolio.
2008-spalio 3 d. Daiva rašė:
Visiskai sutinku su Lino pastaba. Niekada nepasirasyciau tokio laisko,
kuris pries savo ideologinius priesininkus kovoja ju paciu metodais.
Man, tarkim, nesvarbu, mano ar ne mano religija ar isitikinimas, bet
neizeidineciau zmoniu, vadindama ju isitikinimus "prietarais"
ar "tamsybe". Nelabai suprantu, ka tuo siekiama izeisti
- politikus, organizacijas ar visus tikinciuosius? Ir kam tas radikalios
humanizmo ir religijos priestaros konstravimas? Kam kurimas kontrastas,
kaip kad daro politizuoti dvasininkai, uzuot pasielgus alternatyviai
ir isiklausius i pustonius?
Mano nuomone, religijos kritika priimtina tada, kai puola bendruomeniu
veiksmus, o ne isitikinimus (net jei jie is paziuros gali buti nesuderinami
su mokslu - siu laiku stabu). Pvz, man nepatinka, kai kai kurie jehovistai
ikyriai bando i savo tikejima atversti mano tevus, bet nesiimciau
teigti, juo labiau spaudoje, kad ju tikejimas yra prietarai, tamsybe,
nesamone. Prie alaus gal paironizuociau su i pagonybe atsivertusiais
pazistamais, kaip jiems pavyksta siais laikais garbinti saule, bet
kritikuoti, juo labiau viesai, juos imciausi tik jei pradetu "nacionalistuoti".
Ir dar: leiskite priminti, kad politizuoti moralistai yra net labai
"moksliski" Ar matete delfy bent viena straipsni, kur butu
rasoma: "Mano pozicija tokia, kad negimes kudikis yra zmogus,
todel manau, kad nemoralu ji zudyti"??? Anaiptol: jie sakys "as
kaip gydytojas savo praktikoje susiduriau su daug moteru, kurios...",
"JAV psichologai padare tyrima ir issiaiskino,kad.." Ne
vertybes, o kaip tik ju maskavimas mokslu yra pats pavojingiausias.
Todel apeliavimas i moksla laiske skamba renesansiskai, bet vargu,
ar aktualiai siu dienu Lietuvoje.
Politikai taip pat zmones, ir nenuostabu, kad jie turi savo vertybes.
Galu gale argi ne pagal vertybes jie ir pasiskirsto politiniame spektre?
Juk koks laisvarinkininkas pasakys: kaire nesivadovauja mokslu, nes
mokslas rodo, kad libertarines valstybes yra turtingesnes. Nematau
nieko bloga, jei partijas skiria skirtingu kampu jautrumas. Taciau
beda matau stai kame: partijos tu vertybiu viesai nedeklaruoja, nepripazista
ju esant vertybemis, dangsto mokslu ar kitais pseudoracionaliais isvedziojimais,
be to, kaip matome, VISOS kaip viena nusilenke vienai lobistinei organizacijai,
bandydamos neutraliai apeiti tuos klausimus, del kuriu gali nesutarti
ju rinkejai.
Linas teisus - sekuliarioje valstybeje jie turetu likti nesaliski,
as prideciau - arba viesai pripazinti, kokias vertybes ispazista ir
kokio rinkejo tikisi. Skirtingos vertybes savaime nera blogai, monopolis
- blogai.
2008 spalio 4 d.Nida rašė:
As irgi pritariu Linui: problema ne vyskupai (jie turi teise buti
lobistais ir vertinti savo matais), o vieningai pries juos pritupe
politikai ir isskirtinis, privilegijuotas LKB statusas kitu isitikinimu
grupiu zmoniu kontekste. Blogai ne kad vyskupai kazka mano, bet kad
ju manymas daromas oficialia valstybes pozicija ir netgi "moksline
tiesa".
Butent todel Daivos priekaistai del "nepagarbumo kitu zmoniu
isitikinimams" man siame kontekste neatrodo relevant. Taip, to
laisko retorika isties sliupiska, primena tarpukario "cicilikus",
betgi ne intelektualams jis rengtas, o placiajai publikai, kuri tebegyvena
tarpukario "katalikybe" ir kitokio diskurso kaip "katalikai
VS cicilikai" neisivaizduoja. Nemanau, kad butu politiskai apgalvotas
zingsnis viesuose pranesimuose kalbet apie "18a Svietimo projekto
nesekme" ir postmodernu mokslo nepasitikejima savim ar pasakot
apie kai kuriu filosofu pastangas demaskuot "mokslini objektyvuma"
kaip toki - taip tik ipiltume alyvos i klerikalu a la P.Subacius kurenama
ugni ("Aha, patys sakot, kad 'mokslas' ne racionalesnis uz tikejima!
Tai uzsiciaupkite, suspenduokite savo intelekta ir paklausykite musu
Tiesos Zodzio!").
Taip, visi zinom, koks galiausiai slidus dalykas yra ka nors "irodyti
moksliskai", kaip tie "irodymai" gali tapti priedanga
politiniams interesams ir pateisinimu esamoms socialinems hierarchijoms,
bet jei apie tai imsime garsiai saukti - pradziuginsime tik Backi
su Ratzingeriu ir degutienem, o publika musu nesupras. Cia pan., kaip
su feminizmu: kaip galime pradet kalbet apie postfeminizma ar post-queer
identity ir kaip su tokiom kalbom galime tiketis ardyt seksistines-patriarchalines
nuostatas salyje, kurioje nebuvo net pirmosios feminizmo bangos ir
supratimas jos skelbtu dalyku artimas nuliui?? Ar ne verciau vengti
subtilybiu ir kalbetis oponentu kalba, naudojant ju ginklus? "Kova"
juk politine, ne akademine-intelektualine!
Visiskai sutinku: negalima zmoniu izeidineti vadinant ju isitikinimus
"tamsybem" - negalima konservatoriu rinkeju vadint neissilavinusiais
kvailiais, nereikia tyciotis is kaimyno, nereikia verztis i baznycia
saukiant "Dievo nera!" (nezinau, gal ir yra :P), nereikia
drausti musulmonems ryseti skaru, o katalikui nesioti kryzelio. Negalima
Tiesos ar Mokslo vardu versti ka nors "ateiti i tikraji kelia"
:), nes toks elgesys butu strukturiskai tapatus religinam fundamentalizmui.
Betgi niekas ju taip ir nevadina! Niekas gi neketina kibti i atlapus
kaimo mociutems - tik tiems, kurie monopolizuotos Tiesos vardu nori
visus mus priverst gyvent "mociutiskai". Stai tokiu zmoniu
isitikinimu negerbiu, nes "pagarba" jiems reiskia paklusnuma
ir ju teisumo pripazinima.
Velgi: man niekada nekilo noras irodineti "kaip giliai metafiziskai
klysta Ratzingeris" ar "koks x tamsuolis, jei x katalikas,
pagonis ar apskritai religingas". Bet jei x teigia, kad "moksliskai
irodyta, jog vaikai is issiskyrusiu seimu yra potencialus narkomanai
ir nusikalteliai" (konservai taip tikrai sako), kad "moterims
budingas prigimtinis nukreiptumas atlikti savo lyties soc.vaidmeni"
(taip mano Navickas), kad "feminizmas yra liga, kylanti is seksualinio
nepasitenkinimo ar vaikystes traumu", kad "homoseksualai
yra zemesnes kategorijos butybes", kad "santuoka yra saugiausia
moterims vieta, o kalbos apie smurta seimoje nieksingai griauna seimos
kaip institucijos autoriteta ir turi buti sustabdytos", kad "Bibijoje
parasyta, jog Sodoma ir Gomora Dievas sugriove uzsirustines del ju
gyventoju homoseksualumo", kad "Romos imperija sugriuvo
del palaido gyvenimo budo" - tai tas x tikrai yra arba primityvus
neisilavines nemoksa, arba klastingas lobistas
manipuliatorius, ir nezinau, kodel tureciau varzytis tai pasakyti.
Ka, gal tureciau "gerbti jo isitikinimus"?? Ar tu, Daiva,
pasiruosusi gerbti ta, kas tau pasakys "uzsiciaupk, boba, ir
eik gimdyt vaiku nerasinejus", nes "tokie jo isitikinimai",
perimti dar is tevu ir proteviu? :D Taip mes taptume savizudziais...
----------------------------------------------------------------------------
Ausra B. apie „Seksą ir miestą“ ir feminizmą
netyciom pataikiau ant Rasos straipsnio ir norejau parezonuoti ta
feminizmo tema.
tiesa, mano akys nera nei skaite nei mate sex'o ir miesto, todel
mano mintys cia bus gerokai ribotos.
kaip tik siuo metu narsau po straipsniu rinkini ''gundymai'', kur
lieciamos ir feminizmo teorijo logiku raidos.
ir man pasirode, kad sex'o ir miesto logika yra kiek ''vakarykste''.
beje, visos Rasos aprasytosios herojes man savo kalba ir elgesiu pasirode
baisiai mielos ir simpatiskos... aisku, kencia jos ir skundziasi (bet
is to, kad skundziasi - niekaip nedrisciau isvesti morales kad ''nelabai
gerai elgiasi''...)
ir norejau kiek pamoderuoti opozicija tarp beauvoiriskosios ''neurotikes'',
besiskundziancios savo rankomis riebaluotame bliude ir tos, ''issilaisvinusios''
(is ''moteriskos kondicijos'', bet, aciu dievui, ne is ''konstitutyvines
isterijos'', be kurios moteriskas - beje, vyriskas taip pat - subjektyvumas
sunkiai imanomas), apmetancios partneri siukslemis po pastarojo ''aciu''.
ju abieju diskursas - aisku, viena versija soft, kita hard - yra daugmaz
panasus: prastumti save kaip moteri, tam, kad apgauti vyra, ir izengt
i konkurencija su juo tam, kad daryti geriau nei jis... cia tokia
visu laiku ''isterikes diskurso'' esme ... (mano lupomis isterike
- tai ne koks nurasymas ar pamieka, bet atvirksciai - vos ne idealas
:) ). aisku, kad taip ''vaidinti vyra'' moterims kartais nesigauna.
vyrams, beje, ''vaidinti vyra'' irgi gaunasi kur kas ne geriau...
jie tik daugiau iprate su tuo apsieit, ir, apskritai lengviau dorojasi
su ''kastracija'', su ''negalejimu tureti'' (jauciu pikta Nidos aki
:) , tai patikslinu: ne tiek is prigimties, kiek soc diskurso deka,
kuris, nori nenori, gerokai modeliuoja musu subjektyvuma, bet cia
nesiplesiu ). tik pirmoji is ju gali visa beda verst savo ''moteriskai
kondicijai'', kuri jai neleidzia rast budu kaip parodyti savo prota,
erudicija, gundymo galia etc (pavargo vaidinti kvailesne nei yra,
o is tikruju - galetu daryt geriau nei vyrai, tik jei salygos leistu...),
- kas ja is dalies apsaugo nuo laisves. o pastaroji turi pati viena,
laisva, kapstytis is tos meslo kruvos, ty, gyventi.
aisku, cia jau reikalas nelengvas... bet negi grisime prie ''pono
diskurso'', kur isterike gales vel daugiau maziau ramiai ir saugiai
mesti issukius dominuojanciai vyriskai logikai?
na, o kaip feminizmo aktualija viename is mano straipsniu yra pateikiamos
M. Iacub mintys. kur neber issukio pries vyrus, neverkiama del pasyvios
moters pozicijos, apskritai, postuluojama kad sexualumas ner jau zmogui
toks svarbus dalykas kad apie tai visas gyvenimas suktusi etc - bet
jis pristatomas ne kaip iseitis, oi ne, o kaip hyper egalitariniu-kontraktiniu
santykiu modelis, labai priartejantis prie laisvosios rinkos ideologijos
modeliuojamu santykiu tarp zmoniu.
----------------------------------------------------------------------------
…būti akademiku nebūtinai reiškia būti intelektualu.
Mano siūloma K. Marxo darbo ir kapitalo skirtis papildyta neo-aristoteliška
praktikos samprata įgalina į daugelį iš mūsų žiūrėti kaip į darbininkus.
Nenoriu per daug leistis į diskusijas, bet Marxo darbo sampratą aš
siūlau suvokti kaip praktiką, kuri turi savo vidinius tobulumo standartus
ir kuriuos įvaldyti turime sugebėti save moraliai transformuoti. Paprastai
tariant, darbas yra kūrybinis procesas, už kurį mes gauname pinigus
iš kapitalo/institucijų. Taigi Marxo formali skirtis tarp samdomo
darbo kaip praktikos ir kapitalo kaip iracionalios sistemos išlieka
aktuali. Ši skirtis tampa ir kairumo vs. dešinumo skirtimi -- jei
aš atstovauju darbą (filosofiją, muziką, mediciną, žemdirbystę, t.t.
yra praktikos turinčios savo vidinius tobulumo standartus, o taip
pat ir darbas), tai, sąmoningai ar nesąmoningai, atstovauju kairei.
Tad man akademikas ir "darbininkas", taip kaip tu jį supranti,
abu yra darbininkai, nes kuria "vertę", kaip pasakytų Marxas,
kuri kapitalistiniame ūkyje ne visiškai jam/jai priklauso. Prancūzų
neo-marxistas Daniel Bensaid yra apie tai kalbėjęs: du trečdaliai
šiandien gyvenančių piliečiu post-industrinėje visuomenėje gyvena
iš samdomo darbo, vadinasi, formaliai priklauso darbininkams. Ir visai
nesvarbu, kad Sorbonos universiteto profesorius kiekvieną popietę
leidžia laiką restorane gurkšnodamas rūšini vyna, o Coventrio statybininkas
priešpiečiams valgo sumuštinius, abu jie, bent jau formaliai, atstovauja
darbui. Be to, klasė visais laikais marxistamas buvo pirmiausia edukacijos
ir/ar savimones reikalas, o ne kokia tai duotybė. Kaip tik todėl intelektualai
ir yra tokie reikšmingi.
Andrius
----------------------------------------------------------------------------
t. skaidrius kandratavicius
- anarchosindikalizmui
the failed states / no land for old men (noam'ui chomsky'iui ir br.
coen'ams)
2008 04 17
statistai tolstistai tetolsta
atstu stalinistu stovylos
stovyklos lukoil ir statoil sta-
tus quo it stagnacijos ylos
lai los angelai te kauks akmens
lai kaktusai augs it statulos
sekmes pasakys senos sakmes
staugs koltai statutai ir stulos
balistai lobistai telobsta
elito apstus skalpu turis
lai staliai it stoikai blogsta
ir stoja skaptuoti skulpturos
balade apie puota maro metu (ndx idee fixe)
2008 04 02
bala nemate to bado
atbaladok mums balade
apie neobalanos gadyne
balandu leo. lt. vynine
bala nemate to meto
manojezo mcdonald's tomato
atbaladok mums bluda
apie baltu balandziu buda
bala nemate to nato
holivudo madu tornado
atbaladok mums barde
apie ordas leopardu
bala nemate formato
atbaladok mums is matu
geopolitika gepardu
aligatoriu oligarchu
bala nemate tu parkiu
atbaladok mu(m)s parke
kepenis smegenis narko
maniju smugiu sma(i)giu n. arku
bala nemate tu baldu
atbaladok mums balade
apie balandzio talka
nauja pasaulio tvarka
bala nemate to barko
do nuo karo maro ir baro
atbaladok mus dieve anarcho
----------------------------------------------------------------------------
2008/3/22 Audra Margenyte:
net ir kaip stengiantis integruotis i tą vietos bendruomenę, vis dėlto
sunkoka sunkoka....grįžus namo pas tėvus i rankas pakliuvo žurnalas
"Edita", kovo men, straipnis "kodėl jie mus palieka".
straipsnyje pateikiama 10 priežasčių, "kodėl jie mus palieka".
Cituoju:
CITATOS PRADŽIA (priežastis nr vienas, "kodėl jie mus palieka")
1. Ji nebeįdomi
Vyrams nereikia idealiu moterų, jiems pakanka tokios, su kuria įdomu
pasikalbėti, ką nors kartu veikti, ir žinoma, aistringai pasimylėti.
(...). Tačiau... vyrai nenori, kad mes būtumem protingesnės už juos,
nes tada jausis nevykėliai. Del sekso mūsų brangiausieji taip pat
turi vieną kitą reikalavimą- jie norėtų, kad mes savo aistringumą
demonstruotumėm saikingai. Jokiu būdu negulėtumėm kaip salotos lapas
lėkštėje, bet ir "nesidraskytume"- jiems neva gali kilti
įtarimų, kad savo seksualinius sugebejimus tobuliname ne tik su juo...
Išvada: moteris turi išmokti pateikti save tokią, kokią nori matyti
mylimasis.
CITATOS PABAIGA.
turint galvoj, kad po tokį straipsnį ar net po baisesni,
yra kiekviename moterų žurnale ar net ir tikriausiai "normaliame"
laikraštyje, kyla noras pradėti daryti LT žiniasklaidos apžvalgą internete
kokiam bloge su va tokiu nesamoniu skyreliu... :))))
----------------------------------------------------------------------------
per nac.premiju įteikimo ceremoniją oligarchijos židinyje
(prezidentūroje) su Tomu T. paklausėme elitinio žurnalisto Siaurusevičiaus
(jam prisistatėme kaip Naujoji kaire), kodėl jo laidoje nesigirdi
alternatyvių balsų. Žurnalistas atsakė, kad jo laidoje balsas gali
pasigirsti tik tuomet, jei "partija laimi rinkimus". o kaip
dėl žurnalistų, komentatorių? (pasisakiau rašąs delfi). elitinis žurnalistas
atsake: "man tokių žurnalistų nėra", tada paaiškino, kad
jo laida yra "autorinė" ir jis pats atsirenka, ką kviesti,
bei pridūrė: "Šustauskas taip ir nesuprato, kodėl aš jo nepakviečiau.
Tokių kaip jūs kasdien prašosi eilės". kai užsiminiau, kad tai
neasmeniškas klausimas, juolab kad transliuotojas visuomeninis ir
galima kelti socialinės atsakomybės klausimą, Siaurusevičius atrėžė:
"jūs niekada neatitiksite mano kriterijų".
Karolis
----------------------------------------------------------------------------
Remiantis “valdiška” logika, “populistinis pilietiškumas”
ir yra toks pilietiškumas, kuris yra manifestuojamas ne “piliečių”,
o “populus”, t.y. “liaudies”, kuri (neturinti kompetencijos, šiuo
atveju, atomo skaidymo srityje) turi klausyti savo ‘ugdytojų”, kurie
brandina “pilietinę visuomenę” per pilietinio ir tautinio ugdymo programas.
Viskas būtų OK, sako prezidentas, bet kad ugdytojų motyvacija ir kompetencija
nepakankama, todėl pradžioj reikės išugdyti ugdytojus, o po to ugdytojai
išugdys mus.
Toks ilgalaikis ugdymas mums turėtų nuimti rūpesčius, išspręsti problemas,
sukelti pasitikejimo institucijomis ir valstybe iliuzija.
Įsivaizduoju kokia būtų tokia Orwello Lietuva: kiekvienoje savivaldybėje
veikia socialinės higienos skyrius, kuriame pilietiškumo ugdytojai
nemokamai skiepija nuo populizmo ir individualizmo pagal patvirtintą
pilietiškumo ir tautiškumo programą (ligonių kasos apmoka vakciną),
o pasiskiepyję gauna eurolitų apsipirkti maksimos vaistinėje: ten
parduodami radiacijos matuokliai.
Linas
----------------------------------------------------------------------------
Šv Valentino dienai, vasario 14-ai, kino centrai "Forum
Cinemas"
paruošė Jums specialų, šventinį repertuarą.
Nes tądien mes daugiausia rodysime romantinių komedijų, dramų,
erotinių trilerių - apie Meilę, Gėrį, Grožį.
Taip pat, "Forum Cinemas"
viešai išsako savo poziciją šiuo metu Lietuvoje aštriai diskutuojamu
klausimu -
MES UŽ TRADICINIUS SANTYKIUS TARP VYRO IR MOTERS, TRADICINĘ PORĄ IR
ŠEIMĄ!
Todėl mūsų repertuare ir bus tokie specialiai parinkti filmai apie
Meilę, Gėrį, Grožį.
Papildomai pridedame ir specialų barų pasiūlymą.
Gražios šventės,
Su Meile,
"Forum Cinemas"
“Hrrr.... Ir kurie cia santykiai „tradiciniai“?
Ar EROTINIAI TRILLERIAI – tradiciniu santykiu modelis...?
Kaip rase Edicka Limonovas, tokie cia ir santykiai –
„tik zybt zybt pizdute“...
PS Erotiniai trileriai – „apie meile, grozi, geri...“
Ar kai moteris saukia „kaip man gera“, tai cia tikriausiai ir yra
geris?” Rasa
“na jo tikrai nuostabus planas... nueinat tradiciniai zmones, tradiciskai
pasiziurit tradicinius romantiskus filmus, romantiskai prisigeriat
forum cinemas bare, tada namie pasidulkinat, pasidarot tradiciniu
vaiku, kurie toliau eina i kina per valentino diena... nuostabus ratas...idomu
kodel nerodo romantiniu tradiciniu pornofilmu tradicinei meilei uzkaitinti
ir seimos vertybems propaguoti, bet tikriausiai jau neuzilgo bus ir
tai... O dabar LNK rodo "Kuprota kalna". Ir CC Plaza rode,
nes nese pelna. O staiga uz tradicine seima:)” Laima
“Ohoo! Nieko sau! "Tradicinis" kinas apie "tradicinius"
zmones "tradiciniams" zmonems?? :DD Nida”
“Pastebiu tendencija, kad drasos, kietumo ir laisves zenklu patapo
pozicija "nebijau buti politiskai nekorektiskas". Pradedant
nuo kai kuriu i bernardinus rasanciu autoriu baigiant, pasirodo, pelno
rykliais auginasi sau savotiskos bohemos kauke, mazdaug, man dzin
Europos Sajungos primestas skystas korektiskumas ir baime kalbeti
apie kai kuriuos dalykus ir "vadinti daiktus tikraisiais vardais".
Visa tai juokingai skamba Lietuvoje, kurioje tas korektiskumas neissikerojo,
bet parodyti, kaip jo nebijo, tapo "trendy".
Daiva
----------------------------------------------------------------------------
Skaidrius Kandratavičius
2008 01 13
(ne)vitališkasis (lievas levitas)
šalavijų alavijai
pinavijų kalavijai
ir viliokliai nevijokliai
lyg aliejinė laja
nevalinga nevaldinga
nevaisinga nevaišinga
nei klejoklių neklajoklių
jubiliejinė ruja
levituoja laviruoja
vualiuoja niveliuoja
it levitų neva litų
nevalyta valiuta
gravituoja graviruoja
pro granitą pragaruoja
it nuo nišų nuvorišų
nuvaryta voruta
----------------------------------------------------------------------------
Skaidrius Kandratavičius
2007 11 17
(s)kai(d)ryn (nk95 paberžėje)
komunikuoti ar komunijuoti(s)
keisti keistis ar likti keistiems
komunistuoti ar koman-duoti(s)
ar susijuosus juoktis jauniems
vieniems (a)sociumo komą komediją
budinti ar apibūdinti jei
artinti artimą tai arti medijas
atimti maistą ar maištą naujai
artistiškai ar anarchistiškai
apibendrinti (ar) aplamai
bendrauti ar bendruomenauti kai
(ne)duoti koduoti ad rem planai
----------------------------------------------------------------------------
Linas Eriksonas: Diskusija dėl meno
2008 01 15
Kilusi diskusija dėl meno (kuris labiau vertas viešų ir privačių
interesų ir pinigų? - Meko ar 'liaudies') kažkiek susišaukia su "art
and immaterial labour" diskusija, siuo metu vykstancia kairės
meno
kritikų ir intelektualų (Maurizio Lanzzarato;
http://www.generation-online.org/c/fcimmateriallabour3.htm) tarpe
(konferencija ta tema:
http://www.radicalphilosophy.com/default.asp?channel_id=4637). Šiame
kontekste aiškėja gilesnės tokio Fluxus ir "liaudies" meno
supriešinimo priežastys. Atmetę meno objektą kaip nereikalingą
produktą Fluxus ir kiti konceptualūs menininkai iš esmės tapo
nematerialaus darbo meno darbininkais (labourers of the immaterial),
ir tai atspindėjo besiformuojančius naujus poindustrinius darbo
santykius 1970-aisiais ne tik kūrybinėse industrijose, bet ir pramonės
gamyboje. Tuo tarpu "liaudies" menas, kuris meno objektą
vertino kaip
prekę, toliau išliko klasikinėse industrinėse visuomenėse - Lietuvoje
iki Sovietų Sąjungos ekonomikos ir net vėliau, iki galutinio LT
senosios pramonės, žlugimo. Besiformuojantys nauji darbo santykiai,
paremti "immaterial labour", kuriuo pvz. remiasi paslaugų
sektorius ir
jį aptarnaujantys intelekto darbinininkai suformavo
prielaidas komodifikuoti nematerialųjį meną. šiuo atveju, Fluxus
menininkas Mekas kaip meno darbininkas buvo įtrauktas į kapitalo
mainus su Vilniaus Vartu ir kitais verslo magnatais ir šis epizodas
netiesiogiai atspindi šių naujų darbo santykių paradigmą. Kadangi
sparti šių naujų darbo ir, be abejo, su jais susijusių galios santykių
plėtra Vilniuje siejama su Zuoko administracija, naujos miesto
kultūros administracijos akyse takoskyra tarp
nematerialaus-pijarinio-meko-gugenheimo ir materialaus (todėl
'liaudiško)-orientuoto i bendruomenę-ir vertę turinčio meno tik dar
labiau išryškėjo. Progresyvių menininkų surengta akcija prieš
nematerialaus/konceptualaus meno komodifikavimą šiuo atveju yra labai
simptomatiška: jie žengė žingsnį toliau už Fluxus, atsiribodami nuo
menininko kaip prekės.
----------------------------------------------------------------------------
