10 tezių apie Lietuvos aukštąjį mokslą
Aukštojo mokslo reforma turi prasidėti nuo aiškios atvirų mokslo institucijų
vizijos, nuo hierarchinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos keitimo,
uždarų klanų suardymo, o ne nuo mokesčių naštos uždėjimo studentams.
Rinkos santykių diegimas mokslo ir švietimo srityje dar niekur netapo
panacėja, priešingai: neapgalvota liberalizacija turėjo apverktinų
padarinių. Būtina kurti prielaidas kokybiškoms studijoms užtikrinti,
o ne mąstyti apie greitą pelną.
1. Paskelbtas penkių partijų susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos
yra tik žodžiai, kuriais bandoma įpiršti mintį, kad studentams pradėjus
mokėti už mokslą studijų kokybė automatiškai pagerės. Tai naivus teiginys,
slepiantis finansinių institucijų siekį išplėsti paskolų rinką aukštojo
mokslo sąskaita ir priversti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius
finansuoti neefektyvią mokslo struktūrą.
2. Lietuvos valstybės lėšos skiriamos aukštajam mokslui yra mažiausios
iš visų ES šalių; nuo 2002 m. ši parama, lyginant su BVP, mažėja,
nepaisant spartaus šalies biudžeto augimo. Privalome užsibrėžti tikslą
iki 2010 m. pasiekti ES rekomenduojamą 2 proc. nuo BVP Aukštojo mokslo
finansavimą.
3. Jei valstybė nerastų galimybių neatidėliojant padidinti valstybės
finansavimą aukštajam mokslui (pvz., šauktinių kariuomenės sąskaita),
mokestis už mokslą iš dalies galėtų būti taikomas magistrinių studijų
programoms, tačiau pirmosios pakopos (bakalauro) studijos privalo
būti nemokamos – aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems socialiniams
sluoksniams.
4. Socialiai remtiniems ir nepasiturinčių šeimų vaikams turi būti
skiriamos valstybės stipendijos; taip pat turi būti sudaryta galimybė
gabiems studentams gauti lengvatines paskolas magistro studijoms finansuoti
tiek Lietuvos, tiek ir kituose ES universitetuose.
5. Aukštojo mokslo kokybę gali pagerinti universitetų konkurencingumas,
tačiau konkurencija, nepažeidžiant jų autonomijos, turi vykti suvienodinus
konkurencines sąlygas. Konkurencija turėtų vykti ne tarp universitetų
administracijų, bandančių privilioti į auditorijas ir išlaikyti jose
kuo didesnį skaičių studentų, bet tarp dėstytojų, galinčių pasiūlyti
studentams kokybiškas studijų programas.
6. Konkurencija turėtų prasidėti nuo specialistų, rengiančių didesnio
mokslinio įdirbio reikalaujančių magistrinių studijų programas, kad
jos galėtų įsilieti į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, kurią
iki 2010 m. siekia sukurti Bolonijos procesas. Taip atsirastų daugiau
galimybių pritraukti studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų
ES ir pasaulio šalių.
7. Žemą studijų kokybę lemia nepakankami dėstytojų atlyginimai, apskaičiuojami
pagal individualius mokslinius koeficientus, kuriuos nustato galios
svertus turintys universitetų valdininkai. Turi būti nustatyta skaidri
ir meritokratinė dėstytojų darbo apmokėjimo bei priedų už publikacijas
skyrimo tvarka, skatinanti nepriklausomą mokslinių tyrimų plėtotę
visuose valstybiniuose universitetuose.
8. Dėstytojų darbo kokybę smukdo neracionaliai paskirstyti darbo krūviai:
nustatytas 800 valandų per metus krūvis turi būti panaikintas, o vietoj
jos nustatyti optimalūs pedagoginio darbo krūviai, atsižvelgiant į
universitetų darbuotojų profesinių sąjungų reikalavimus. Ten, kur
nėra akademinių darbuotojų profsąjungų, reikėtų skatinti, kad jos
būtų kuo greičiau įkurtos.
9. Studijų kokybę gali pagerinti savarankiškas ir grupinis studentų
darbas, kurio tikslas būtų ne atmintinai iškalti paskaitų užrašus,
bet kritiškai mąstyti, vertinti diskutuojant demokratiškoje aplinkoje,
kur dėstytojas nėra patriarchalinis mokytojas, o studentų kolega,
padėjėjas, konsultantas.
10. Universitetai turi atsiverti užsienio mokslininkams ir organizacijų
vadovams, kviesti juos pastoviam darbui – tai leistų pastovų mokslinių
žinių, studijų programų ir mokymo literatūros atnaujinimą, užtikrintų
kokybiškesnį ir demokratiškesnį, neautoritarinį ir neoligarchinį,
universitetų valdymą.
AUKŠTASIS MOKSLAS - TAI NE PRABANGOS PREKĖ, O VALSTYBĖS
PRESTIŽO IR MODERNĖJIMO PRIEMONĖ!
Pasirašė: Linas Eriksonas, Jolanta Bielskienė, Artūras
Rudamanskis, Tomas Krilavičius, Ervinas Koršunovas, Jolanta Aidukaitė,
Aušra Pažėraitė, Kasparas Pocius, Karolis Klimka, Tomas Čiučelis,
Tadas Leončikas, Džina Donauskaitė, Daiva Repečkaitė.
NK'95 narių pozicija
