Straipsnių archyvas

08.11.21---------------------------------

R.Baločkaitė. Dar kartą apie pornografiją

 

08.11.10---------------------------------

A.Davidavičius. Nuščiuvę pastirę lietuviai

 

08.11.10---------------------------------

A.Bielskis. Ką reiškia Baracko Obamos pergalė Lietuvai?

 

08.10.23---------------------------------

Linas Eriksonas: Amerikos ekonomistas krizėje siūlo rinktis kairę

 

08.10.22---------------------------------

“Lietuvos profsąjungos”: PROFSĄJUNGŲ JUDĖJIMAS VISADA BUVO IR YRA KAIRYSIS

 

08.10.22---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Antrasis nacionalinio pamaldumo turas?

 

08.09.24---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Tautos nuomonė?

 

08.09.18---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Lyriškai apie smurtą

 

08.09.05---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Mūsų laikų Sokratai

 

08.08.29---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Planeta Provincija

 

08.08.08---------------------------------

Algis Davidavičius: Skurdi ponių laimė

 

08.08.04---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie „drąsą paklusti“

 

08.08.01---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Abiturientų laukiama tik žodžiais

 

08.07.31---------------------------------

Karolis Klimka: Marozai – gatvės sanitarai

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Krikščionys – antrarūšiai piliečiai?

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Ar būti krikščioniu reiškia palaikyti abortų draudimą ir konservatyvią šeimos politiką?

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Streikas – ekonomiškai klestinčios ir brandžios demokratijos požymis

 

08.07.31---------------------------------

Artūras Rudomanskis: Ko siekiama blokuojant Lygių galimybių įstatymo priėmimą?

 

08.07.31---------------------------------

Ervinas Koršunovas: Nuo Kubiliaus į Rytus

 

08.07.31---------------------------------

Gintautas Mažeikis: Kairysis komunitarizmas ir alternatyvus pilietiškumas

 

08.07.31---------------------------------

Karolis Klimka: Kas nužudė pieno barą?

 

08.07.31---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Kai trūksta bazinių teksto suvokimo įgūdžių

 

08.07.31---------------------------------

Tadas Leončikas: Ar reikia, kad skambintų varpai?

 

08.07.31---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Sveika, infliacija, sveikas, liūdesy

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Karolis Žibas: imigrantų dar nepažįstame. Bet jau bijome

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Balsavimo internetu klystkeliai

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Apsukriems statytojams gėda netrukdo

 

08.07.29---------------------------------

Rasa Baločkaitė: „Seksas ir Miestas“: feminizmo spindesys ir skurdas

 

08.05.06---------------------------------

Aušra Budrytė: Atsargiai: (ne)sutvarkyti bepročiai!

 

08.05.06---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Saldu būti antiamerikiečiu

 

08.05.06---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Atsargiai, gamta!

 

08.05.06---------------------------------

Gintautas Mažeikis: UODEGA VIZGINA PROPAGANDĄ: POPKULTŪRA NAUDOJASI POLITIKA

 

08.05.06---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Lietuva IR fašizmas?

 

08.05.06---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Spręsti pačiai negalima uždrausti (I)

 

08.05.06---------------------------------

Interviu su Skaidriumi: "Paberžeje likusi maišto dvasia"

 

08.04.21---------------------------------

Andrius Bielskis: Pamintos žmogaus teisės

 

08.04.21---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie „gerąjį“ nacionalizmą, arba „esu kvailys, nes mane taip auklėjo“

 

08.04.21---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Kaip parduoti „dvasingumą“?

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Apie baimę ir drebėjimą Rytų Europoje

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Kališka tikrovė, paprasti žmonės

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Piligrimai Niujorke

 

08.02.25---------------------------------

Karolis Klimka: Apie ką V.Adamkus kalbėsis su „Maxima“?

 

08.02.17---------------------------------

Gintautas Mažeikis: FLUXUS ir konservatoriai revoliucionieriai

 

08.02.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Katytė, arba vitaminai nejautriems

 

08.02.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: „Išgydymo mišios“ Seime

 

08.02.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Dešinė alternatyva dešinei

 

08.02.17---------------------------------

Dalia Staponkutė: Nėštumas ar meilė

 

08.01.25---------------------------------

Dalia Staponkutė: Diogenų mirtis

 

08.01.25---------------------------------

Karolis Klimka: Ką reiškia domėtis politika?

 

08.01.25---------------------------------

Kasparas Pocius: Ar triumfuos Algirdas Paleckis?

 

08.01.25---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Krikščionybė katakombose: gynyba ar puolimas?

 

08.01.25---------------------------------

Andrius Bielskis: Algirdas Paleckis ir Lietuvos inteligentija

 

08.01.17---------------------------------

Andrius Bielskis: Lietuvos politikos ideologinė impotencija

 

08.01.17---------------------------------

Karolis Klimka: Kaip viešąjį privatųjį interesą apginti nuo viešojo viešojo

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie Ievos nuodėmę, arba J.Dapšausko pašnekesys su A.Pavilioniene

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Profsąjungų rūmai ar Tautos namai?

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Ką sąlygoja valstybės šeimos politika?

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Apokaliptikai ir integruotieji

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Geras žmogus – tai profesija

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Anti mąstymas, ketvirtadienio mandala

 

--------------------------------------------

Straipsnių archyvas: 2007 metai

--------------------------------------------

Straipsnių archyvas: 2006 metai

--------------------------------------------

Straipsniu archyvas: 2005/4 metai

--------------------------------------------

Įvairūs NK95 straipsniai


 

Karolis Klimka: Ką reiškia domėtis politika?

Publikuota: www.delfi.lt 2008 sausio mėn. 16 d.

Pernai vienas vietinio „šoubizo“ atstovas (su daržove pavardėje), paprašytas pakomentuoti tyrimą, esą atskleidusį, kad Lietuvos gyventojai labiau domisi „įžymybių“ gyvenimu negu politinėmis naujienomis, pareiškė, kad toks tyrimo rezultatas liudija, jog šalies politinė situacija yra pakankamai stabili, todėl žmonės gali sau leisti atsipalaiduoti.

Aišku, daugeliui politikos profesionalų, politologų ir šiaip „valstybininkų“ toks komentaras – kaip balzamas. Juk jie tiek triūsė, kad pasiektų vadinamąją stabilizaciją (A.Brazausko terminas), t.y. galios sistemos atsparumą smulkiems sukrėtimams.
Tačiau kodėl turėtume manyti, kad politika žmonėms pasidaro įdomi tik tuomet, kai ji – nestabili? Ir kas pasakė, kad domėjimasis įžymybių gyvenimu neturi nieko bendro su domėjimusi politika?
Pirmiausia, visiškai neaišku, ką reiškia „domėtis“ politinėmis naujienomis ir ar domėtis naujienomis automatiškai reiškia domėtis politika.
Ar tai reiškia skirti daug valandų sėdėjimui prie televizoriaus ir interneto naršymui? O gal tai reiškia nepraleisti nė vieno Gitano Nausėdos ar Algimanto Čekuolio komentaro? Tačiau ar perskaityti (išklausyti, pažiūrėti) žinias jau reiškia domėtis politikos naujienomis?
Jeigu ne, tai ką reiškia jomis domėtis? Galbūt domėtis – reiškia klausant žinių ar jas skaitant ir žiūrint labai jaudintis (pvz., dėl šalies likimo), išgyventi intensyvias emocijas, tokias kaip neapykanta, meilė, liūdesys ir galbūt net erotinis įkvėpimas?
O gal domėtis politika – reiškia išjungti televizorių ir išeiti į demonstraciją gatvėje? Tačiau tuomet domėjimasis galėtų reikšti oficialių naujienų nepaisymą. Domėtis politika gali reikšti nesidomėti politinėmis „naujienomis“ (iš tikrųjų – senienomis).
Taigi čia iškart iškyla naujienų kanalų klausimas. Pasirodo, „domėtis naujienomis“ gali reikšti nepasitikėti oficialia įvykių versija arba domėtis, kaip vienas ar kitas įvykis pateikiamas žiniasklaidoje, kad susidarytum nuomonę apie jo reikšmę ir valdžios nuotaikas. Arba – kraštutiniu atveju – domėjimasis politika gali reikšti visišką atsiribojimą nuo oficialios politikos tam, kad galėtum skirti laiko ir energijos veiksmams, nukreiptiems prieš oficialią politiką.
Domėtis politika gali reikšti domėtis tuo, kas glūdi UŽ politikos naujienų, kas nutylima arba „atskiedžiama“ naujienose. Tačiau ar galima domėtis politika visiškai nesidomint politikos naujienomis? Na, domėtis politika gali reikšti kurti naujienas, „tapti naujienomis“, o ne tik pasyviai vartoti informaciją apie (pseudo)įvykius. Kodėl „domėtis politika“ negali reikšti tiesiog dalyvuti politiškai reikšmingoje veikloje (net nesidomint naujienomis)?
Ar dalyvauti streike – arba organizuoti streiką – reiškia domėtis politika? Būtent dėl to, kad domitės politika, jums gali būti visiškai neįdomu, ką G.Kirkilas šneka apie antiinfliacinių priemonių paketą. Tam tikru momentu jums, man, daug kam gali būti visiškai „dzin“, ką jis sako – būtent dėl to, kad mes domimės politika, t.y. galimybe atsisakyti dabartinių politikos veikėjų paslaugų.
Domėtis politika gali reikšti nesidomėti („)politika(“).
O ką reiškia domėtis „įžymybių“ gyvenimu? Kitaip tariant, kodėl žmonės žiūri į žvaigždes? Pats naiviausias atsakymas būtų teigti, kad žmonės tai daro iš „erotinio“ intereso arba siekdami pramoginio atsipalaidavimo. Toks naivus supratimas būdingas nebent kai kuriems pedagogams, kultūros ir bažnyčios veikėjams bei Seimo nariams.
Būtų nesunku įrodyti, kad žmonės, domėdamiesi vadinamųjų įžymybių gyvenimu, neatsipalaiduoja. Vujeristinį ir fetišistinį žmonių susidomėjimą kai kurių figūrų „gyvenimu“ (t.y. žiniasklaidos paveikslėliais) lemia, be kitų dalykų, socialinė įtampa, nelygybė, netolygus gėrybių pasiskirstymas visuomenėje ir (pinigų) galios patrauklumas.
Pasakodama „gyvenimo būdo“ istorijas, žiniasklaida atlieka keletą grynai politinių funkcijų, kaip antai pratina reklamą ir rinkodarą laikyti grynu pinigu, t.y. į televaizdą žvelgti kaip į gyvenimą.
Pavyzdžiui, nuolat domėdamasis Natalijos Zvonkės „gyvenimu“, aš domiuosi jos sėkmės istorija, o po to, vadovaudamasis N. Zvonkės kaip sėkmės kūdikio gyvenimo loterijoje vaizdiniu, per rinkimus balsuoju už Viktorą Uspaskichą arba Rolandą Paksą, arba išvis nebalsuoju.
Šiandien pop-žiniasklaida yra okulistas, parenkantis mums akinius, ir scena, kur vyksta giliausi politiniai apsisprendimai. Domėtis politika šiandien gali reikšti domėtis „įžymybių gyvenimu“, nesidomėti „naujienomis“ ir žiūrėti į ateities žvaigždes.