K.Klimka: Kaip viešąjį privatųjį interesą apginti nuo viešojo viešojo

Publikuota: www.delfi.lt 2007 lapkričio mėn. 20 d

Neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete įvyko renginys, pavadintas „diskusija“. Oficialioje komiteto informacijoje jis buvo pristatytas kaip „bendras“ Seimo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto renginys. Ant Seimo dokumentų puikavosi stambios LLRI emblemos. Renginys buvo skirtas Viešojo intereso gynimo įstatymo projektui aptarti.

Į pompastišką salę priėjo daug ponų juodais švarkais – daugiausia pelnadarių ir juos nuo visuomenės ginančių advokatų – bei keletas atsitiktinai apie renginį sužinojusių visuomenės organizacijų atstovų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pirmas viešas šio įstatymo projekto aptarimas (nors viešų klausymų reikalauta seniai).
Juodašvarkiai mušė į vienus vartus. Anot vieno advokato, ginančio stambius pelnadarius nuo žmonių, pagrindinis Viešojo intereso gynimo įstatymo klausimas turėtų būti šis: KAIP IŠ PILIEČIŲ ORGANIZACIJŲ IŠIEŠKOTI STAMBIAS PINIGINES SUMAS VERSLININKŲ MORALINIAMS NUOSTOLIAMS PADENGTI, JEIGU TŲ ORGANIZACIJŲ SĄSKAITOSE – VOS KELI ŠIMTAI LITŲ AR NET MAŽIAU…
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas tądien elgėsi itin keistai. Nieko rišlaus neatsakęs į klausimą, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas ryžosi pradėti Viešojo intereso gynimo įstatymo svarstymus tik laisvosios rinkos propagandininkų rankomis (lenktomis į stambųjį kapitalą), Sabatauskas netikėtai pareiškė negalėsiąs dalyvauti diskusijoje – ir išėjo.
Nieko nuostabaus, mat dar prieš renginį jau buvo parengtos ir išdalintos laisvosios rinkos lobistų „ekspertizės išvados“, kurių pagrindinė mintis – neaišku, kas yra tas viešasis interesas.
Cituoju: „Dažnai dėl visuomenėje vykstančių sudėtingų ekonominių, socialinių procesų yra sudėtinga identifikuoti viešąjį interesą, jį atskirti nuo privataus intereso ar ribotos žmonių grupės interesų”.
Kitaip tariant, anot pinigų valdžios advokatų, privatusis interesas dažnai – gal net visada – sutampa su viešuoju, todėl jei nuosekliai logiškai įsikirstume į situaciją, turėtume interesus skirstyti taip: VISI INTERESAI YRA VIEŠIEJI, TIK VIENI YRA VIEŠIEJI PRIVATIEJI, O KITI – VIEŠIEJI VIEŠIEJI.
Toliau įdėmiai skaitydami vyrų juodais drabužiais ekspertizės išvadas, sužinome, kad jokio viešojo intereso negalima IŠKELTI AUKŠČIAU už bet kurį kitą interesą. Visi viešieji interesai yra lygūs. Kitaip tariant, viešojo viešojo intereso nevalia iškelti aukščiau už viešajį privatųjį, mat abu yra viešieji, taigi – lygūs.
OK. Dabar pacituokime neabejotinai iškiliausią gaidą stambiojo kapitalo laisvės gynėjų ekspertizėje – ir kas išeina? „Teismas savo sprendimu taip pat siekia ir atskiro viešojo intereso – teisingo bylos išnagrinėjimo. Teismas, spręsdamas bet kokią bylą, negali priimti sprendimo, kuriuo būtų pažeidžiamas viešas interesas, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta vertybė, tokiu būdu sprendimas nebūtų teisingas.” Jeigu jums dar „nedašilo“, pateikiu vertimą (dekoduoju pranešimą): KADANGI JOKIO VIEŠOJO INTERESO NEGALIMA IŠKELTI AUKŠČIAU UŽ BET KURĮ KITĄ, O TEISINGAS BYLŲ SPRENDIMAS YRA VIEŠASIS INTERESAS, TAI TEISINGO BYLŲ SPRENDIMO NEGALIMA IŠKELTI AUKŠČIAU UŽ KITĄ VIEŠĄJĮ INTERESĄ, BŪTENT „VIEŠĄJĮ PRIVATŲJĮ“, T.Y. PELNADARIŲ INTERESĄ, KAD BYLOS BŪTŲ SPRENDŽIAMOS JŲ NAUDAI.
Ne veltui G.Kirkilas yra prisipažinęs, kad kokybiškų patarimų jis sulaukiąs tik iš vienos organizacijos (taip, tos pačios).