Džina Donauskaitė: Balsavimo internetu klystkeliai

Publikuota: „Atgimimas“ 2008 birželio mėn. 26 d

Nors Seimas net dukart atmetė įstatymų pataisas, reikalingas elektroninam balsavimui internetu įteisinti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, vadovaudamasis pasenusia Vyriausybės programa, paskelbė naują konkursą informacinei balsavimo sistemai sukurti.

Vyriausybei atskaitingo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus Aurimo Matulio teigimu, naujas konkursas skelbiamas vadovaujantis 2007–aisiais Vyriausybės patvirtinta Balsavimo internetu diegimo programa, kurios Vyriausybė neatšaukė. Pagal šią programą balsavimo internetu diegimo darbai turėjo būti baigti 2008–ųjų spalį.
Neprognozuojamos baigties konkursas
„Bet koks sprendimas yra blogas. Jei IVPK neskelbia konkurso, vadinasi, nevykdo Vyriausybės programos, o jei IVPK konkursą internetinio balsavimo sistemai sukurti skelbia – išeina kolizija su Seimo sprendimais“, – aiškino komiteto vadovas A.Matulis.
Jis neatmeta, kad šis konkursas gali pasibaigti niekuo, nes Vyriausybės patvirtintos Balsavimo internetu programos terminai baigiasi prieš rinkimus – 2008–ųjų rudenį. Nuo atvirojo konkurso, paskelbto šių metų gegužę, pradžios keletą kartų buvo keistos konkurso sąlygos ir nusitęsė vokų atplėšimo terminai. Pasak A.Matulio, keičiant konkurso sąlygas, buvo švelninami kvalifikaciniai reikalavimai. „Jei iš suinteresuotųjų konkurso dalyvių dar bus nusiskundimų dėl konkurso sąlygų, vargu ar jas dar kartą tikslinsime. Gali būti taip, kad nieko apskritai neišeis, nes nebelieka laiko pagal biudžeto sandaros įstatymą. Tikrai gali išeiti taip, kad viskas stagnuos ir apskritai nieko neįvyks“, – sakė A.Matulis. Kol kas planuojama konkurso nugalėtoją skelbti liepos 8–ąją.
Balsavimo internetu diegimo programą 2007–ųjų vasarą parengė premjero Gedimino Kirkilo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja neseniai penktajai kadencijai perrinktas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jos pagrindas – Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija, kurią taip pat rengė Z.Vaigausko vadovaujama Vyriausioji rinkimų komisija ir kurią 2006–ųjų lapkritį patvirtino Seimas.
Tuo tarpu Vyriausybės informacinės visuomenės skyriaus patarėjas Edmundas Kazakevičius, kuris yra Vyriausybės atstovas G.Kirkilo sudarytoje darbo grupėje, teigė, kad tai Informacinės visuomenės plėtros komiteto atsakomybė yra patikslinti Balsavimo internetu diegimo programą. Vyriausybė, pasak jo, padarė pakankamai – premjero nurodymas perrašyti programą ir ministerijų valstybės sekretorių pastabos IVPK buvo išsiųstos, kai Seimas atmetė internetiniam balsavimui įteisinti reikalingas įstatymų pataisas. Vyriausybė, E.Kazakevičiaus žodžiais, iš IVPK laukia perrašytos Balsavimo internetu diegimo programos. Jis patvirtino, kad Vyriausybė internetinio balsavimo idėjos neatsisako.
Dalis lėšų jau panaudota
Pagal minėtąją Balsavimo internetu diegimo programą Vyriausybė iš privatizavimo fondo lėšų sistemai sukurti buvo numačiusi du milijonus litų. Po pirmojo IVPK skelbto konkurso pernai spalį paaiškėjo generalinis elektroninės balsavimo internetu sistemos rangovas. Juo tapo „Ernst & Young Baltic“. Su šia įmone ir elektroninę balsavimo sistemą prieš 2008–ųjų Seimo rinkimus gyventojus supažindinti turėjusia UAB „Viešųjų ryšių partneriai“ IVPK sudarė 811 tūkstančiai litų vertės sutartį. Iš jų, IVPK direktoriaus A.Matulio teigimu, kol kas panaudota daugiau kaip pusė – 427 tūkst. litų.
IVPK vadovas tikino, kad 427 tūkst. litų sunaudota „Ernst&Young Baltic“ indėliui – ši kompanija parengė reikalavimus, apklausė užsienio įmones, kiek elektroninio balsavimo sistemos internetu sukūrimas galėtų kainuoti, specifikacijas dabar vykstančiam konkursui, po kurio turėtų paaiškėti, kas imsis naująją balsavimo sistemą kurti. Jis tvirtina, kad artimiausiu metu sutartys bus keičiamos ir likusieji pinigai neturėtų būti mokami, nes elektroninei balsavimo sistemai kurti įranga nenupirkta, o viešųjų ryšių agentūra, nesant pačios elektroninio balsavimo internetu sistemos, savo užduoties atlikti taip pat negalėjo.
Balsavimo modelis ir saugumas kelia klaustukų
Kitaip nei kaimyninėje Estijoje, kur balsavimo internetu sistema nuo 2005–ųjų nacionaliniu mastu naudota dukart, Lietuvoje siūlomas labai skirtingas internetinio balsavimo modelis. Kaip saugumo garantas bent jau pirminėje elektroninio balsavimo internetu pakopoje, siūloma ne elektroninė asmens tapatybės kortelė (eID), kuri būtų skirta nuotoliniam asmens identifikavimui ir elektroniniam parašui (kaip buvo Estijoje), bet elektroninės bankininkystės sistema. Apie tai kalbama 2006–ųjų Vyriausiosios rinkimų komisijos parengtoje ir tais pat metais Seimo palaimintoje Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijoje. Elektroninėmis asmens tapatybės kortelėmis lietuviai vis dar nesinaudoja, nes Seimas nepriima reikiamų Asmens tapatybės kortelių įstatymo pataisų. Elektroninės asmens tapatybės kortelės yra privalomos Estijoje nuo 2002–ųjų. O elektroninis parašas, nors ir po Vyriausybės žadėtojo proveržio, naudojamas tik kelių šimtų juridinių asmenų, kuriems paslaugas teikia vienintelis Lietuvoje tokias paslaugas teikiantis Skaitmeninio sertifikavimo centras. Eiliniam piliečiui, A.Matulio teigimu, dukart per metus pasinaudoti elektroninio parašo paslauga gali kainuoti apie 1000 litų.
E.demokratijos tyrimų grupės, kurioje dirba Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, M.Romerio universiteto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai, atliktoje studijoje abejojama saugumo uždavinių sprendimu naudojantis vien privačių bankų ištekliais. Pirma, dėl to, kad yra sunku užtikrinti, jog su rinkimais susijusi informacija bus visiškai neprieinama bankams, kurie yra privatūs subjektai ir kurių veiklą valstybė gali kontroliuoti tik pagal įstatymų numatytus rėmus. Antra, svarbus valstybėje rinkimų procesas tampa priklausomas nuo bankų sistemų sėkmingo funkcionavimo, kurį gali paveikti daugybė įvykių – nuo bankų investicijų į saugumo sistemas iki finansinių rinkų svyravimų, kartais sukeliančių ir įmonių bankrotą. Trečia, galimos atakos prieš internetinį balsavimą galėtų paveikti šalies gyventojų pasitikėjimą bankų sistema ir taip sukelti ekonominį nestabilumą.
Mokslininkai dar šių metų sausį rekomendavo iš naujo svarstyti internetinio balsavimo galimybę: ar verta jį naudoti, kol nepasiektas proveržis elektroninio parašo Lietuvoje srityje, ar verta jį taikyti nacionaliniu mastu, ar verta leisti balsuoti internetu nekontroliuojamoje aplinkoje – pavyzdžiui, namie arba darbe.
Baltijos valstybės diegia internetinį balsavimą. Senosios Vakarų demokratijos jo atsisako
2005–aisiais ir 2007–aisiais Estijoje vykę rinkimai daliai piliečių balsuojant internetu pripažinti skaidriais ir sėkmingais. Naudosianti elektroninį balsavimą internetu paskelbė ir Latvija. Tuo tarpu senosios demokratijos elektroninio balsavimo internetu sistemą naudoja kur kas kuklesniu mastu – ne nacionaliniuose rinkimuose, o kai kurios iš jų balsavimo naudojant elektroninę įrangą apskritai atsisako.
Pirmieji balsavimo internetu bandymai atlikti nuo 2001–ųjų. Internetinio balsavimo bandymai įvykdyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose. Nepriklausomi ekspertai, vertinę nuotolinio balsavimo rezultatus šiose šalyse, darė pesimistines išvadas.
Vienas iš pirmųjų didelių elektroninio balsavimo eksperimentų – Saugaus elektroninio registravimo ir balsavimo eksperimentas (SERVE) – atliktas JAV. Jį įgyvendino JAV Saugumo departamentas. Ši balsavimo sistema buvo numatyta naudoti 2004–ųjų rinkimuose užsienyje gyvenantiems JAV rinkėjams. Tačiau Pentagonas atsisakė naudoti šią sistemą dėl rimtų saugumo grėsmių. Ypač dideles diskusijas sukėlė nepriklausomų mokslininkų atlikta saugumo analizė, kurios išvadose teigiama, kad stambių ir sėkmingų atakų pavojus yra toks didelis, jog rekomenduojama tuojau pat nutraukti SERVE sistemos plėtrą ir nebandyti nieko panašaus ateityje, kol interneto ir asmeninių kompiuterių infrastruktūra bus iš esmės pakeista arba kol įvyks nenumatytas esminis perversmas saugumo srityje.
Didžiojoje Britanijoje internetinio balsavimo eksperimentas buvo atliktas 2003–aisiais vietiniuose rinkimuose. Vertindama eksperimentą, Didžiosios Britanijos vyriausioji rinkimų komisija padarė išvadą, jog reikią tęsti elektroninio balsavimo testavimą, tačiau elektroninio balsavimo įvesti nacionaliniu mastu nerekomendavo. Panašias išvadas 2004–aisiais padarė ir Norvegijos vietos valdžios ir regionų plėtros ministerijos iniciatyva sukurta speciali komisija. 2006–aisiais vasario mėn. paskelbtoje komisijos ataskaitos išvadose teigiama, kad elektroninis balsavimas būtų įmanomas nekontroliuojamoje aplinkoje, svarbu, jog būtų imamasi griežtų saugumo priemonių, apsaugančių nuo negatyvaus poveikio rinkėjų pasitikėjimui sistema. Šiuolaikinės technologijos neužtikrina tokio saugumo lygio. Todėl komisija šiuo metu nepataria įvesti visuotinio elektroninio balsavimo.
Parengta pagal Elektroninio balsavimo galimybių studiją.