Straipsnių archyvas

08.11.21---------------------------------

R.Baločkaitė. Dar kartą apie pornografiją

 

08.11.10---------------------------------

A.Davidavičius. Nuščiuvę pastirę lietuviai

 

08.11.10---------------------------------

A.Bielskis. Ką reiškia Baracko Obamos pergalė Lietuvai?

 

08.10.23---------------------------------

Linas Eriksonas: Amerikos ekonomistas krizėje siūlo rinktis kairę

 

08.10.22---------------------------------

“Lietuvos profsąjungos”: PROFSĄJUNGŲ JUDĖJIMAS VISADA BUVO IR YRA KAIRYSIS

 

08.10.22---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Antrasis nacionalinio pamaldumo turas?

 

08.09.24---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Tautos nuomonė?

 

08.09.18---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Lyriškai apie smurtą

 

08.09.05---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Mūsų laikų Sokratai

 

08.08.29---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Planeta Provincija

 

08.08.08---------------------------------

Algis Davidavičius: Skurdi ponių laimė

 

08.08.04---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie „drąsą paklusti“

 

08.08.01---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Abiturientų laukiama tik žodžiais

 

08.07.31---------------------------------

Karolis Klimka: Marozai – gatvės sanitarai

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Krikščionys – antrarūšiai piliečiai?

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Ar būti krikščioniu reiškia palaikyti abortų draudimą ir konservatyvią šeimos politiką?

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Streikas – ekonomiškai klestinčios ir brandžios demokratijos požymis

 

08.07.31---------------------------------

Artūras Rudomanskis: Ko siekiama blokuojant Lygių galimybių įstatymo priėmimą?

 

08.07.31---------------------------------

Ervinas Koršunovas: Nuo Kubiliaus į Rytus

 

08.07.31---------------------------------

Gintautas Mažeikis: Kairysis komunitarizmas ir alternatyvus pilietiškumas

 

08.07.31---------------------------------

Karolis Klimka: Kas nužudė pieno barą?

 

08.07.31---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Kai trūksta bazinių teksto suvokimo įgūdžių

 

08.07.31---------------------------------

Tadas Leončikas: Ar reikia, kad skambintų varpai?

 

08.07.31---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Sveika, infliacija, sveikas, liūdesy

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Karolis Žibas: imigrantų dar nepažįstame. Bet jau bijome

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Balsavimo internetu klystkeliai

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Apsukriems statytojams gėda netrukdo

 

08.07.29---------------------------------

Rasa Baločkaitė: „Seksas ir Miestas“: feminizmo spindesys ir skurdas

 

08.05.06---------------------------------

Aušra Budrytė: Atsargiai: (ne)sutvarkyti bepročiai!

 

08.05.06---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Saldu būti antiamerikiečiu

 

08.05.06---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Atsargiai, gamta!

 

08.05.06---------------------------------

Gintautas Mažeikis: UODEGA VIZGINA PROPAGANDĄ: POPKULTŪRA NAUDOJASI POLITIKA

 

08.05.06---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Lietuva IR fašizmas?

 

08.05.06---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Spręsti pačiai negalima uždrausti (I)

 

08.05.06---------------------------------

Interviu su Skaidriumi: "Paberžeje likusi maišto dvasia"

 

08.04.21---------------------------------

Andrius Bielskis: Pamintos žmogaus teisės

 

08.04.21---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie „gerąjį“ nacionalizmą, arba „esu kvailys, nes mane taip auklėjo“

 

08.04.21---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Kaip parduoti „dvasingumą“?

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Apie baimę ir drebėjimą Rytų Europoje

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Kališka tikrovė, paprasti žmonės

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Piligrimai Niujorke

 

08.02.25---------------------------------

Karolis Klimka: Apie ką V.Adamkus kalbėsis su „Maxima“?

 

08.02.17---------------------------------

Gintautas Mažeikis: FLUXUS ir konservatoriai revoliucionieriai

 

08.02.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Katytė, arba vitaminai nejautriems

 

08.02.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: „Išgydymo mišios“ Seime

 

08.02.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Dešinė alternatyva dešinei

 

08.02.17---------------------------------

Dalia Staponkutė: Nėštumas ar meilė

 

08.01.25---------------------------------

Dalia Staponkutė: Diogenų mirtis

 

08.01.25---------------------------------

Karolis Klimka: Ką reiškia domėtis politika?

 

08.01.25---------------------------------

Kasparas Pocius: Ar triumfuos Algirdas Paleckis?

 

08.01.25---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Krikščionybė katakombose: gynyba ar puolimas?

 

08.01.25---------------------------------

Andrius Bielskis: Algirdas Paleckis ir Lietuvos inteligentija

 

08.01.17---------------------------------

Andrius Bielskis: Lietuvos politikos ideologinė impotencija

 

08.01.17---------------------------------

Karolis Klimka: Kaip viešąjį privatųjį interesą apginti nuo viešojo viešojo

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie Ievos nuodėmę, arba J.Dapšausko pašnekesys su A.Pavilioniene

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Profsąjungų rūmai ar Tautos namai?

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Ką sąlygoja valstybės šeimos politika?

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Apokaliptikai ir integruotieji

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Geras žmogus – tai profesija

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Anti mąstymas, ketvirtadienio mandala

 

--------------------------------------------

Straipsnių archyvas: 2007 metai

--------------------------------------------

Straipsnių archyvas: 2006 metai

--------------------------------------------

Straipsniu archyvas: 2005/4 metai

--------------------------------------------

Įvairūs NK95 straipsniai


 

Andrius Bielskis. Ką reiškia Baracko Obamos pergalė Lietuvai?

publikuota www.DELFI.lt 2008 lapkričio mėn. 6 d.

Rinkimus JAV laimėjo kairieji. Pirmą kartą istorijoje afroamerikietis tapo JAV prezidentu. Tai milžiniškas laimėjimas ir istorinė data, kurios laukė tolerantiškas ir civilizuotas pasaulis. Baracko Obamos pergale džiaugiasi ne tik išsilavinę europiečiai, kuriems seniai atgrasūs tapo respublikonų kliedesiai apie blogio ašis. Ja džiaugiasi ir didžioji dalis amerikiečių.

Neo-konservatorių ilgametė baimės politika bei karo prieš terorizmą propaganda ekonominės krizės akivaizdoje daugeliui amerikiečių sukėlė šleikštulį. Barackas Obama didžiule persvara laimėjo rinkimus pirmiausia todėl, kad įvardino tai, kas seniai turėjo būti įvardinta: vyraujanti ekonominė filosofija turi radikaliai keistis, nes kaip tik neoliberali dereguliacinė politika atvedė JAV į finansinę krizę, kurios pasekmės gali būti panašios į 1929 metų ekonominės krizės pasekmes.
Lietuvoje Seimo rinkimus laimėjo dešinieji. Konservatoriai kartu su liberalais ir rezurekcininkais dalinasi valdžią, o ministrų postai atiduodami tokioms asmenybėms kaip teistumą turinčiam abonentui bei „didį populiarumą“ visuomenėje nusipelniusiam laisvarinkininkui Remigijui Šimašiui.
Taip, kaip tik tokios politikos nusipelnė ekonominės krizės sukaustyta Lietuva – mokytojų, vaikus auginančių motinų ir socialinių darbuotojų diržų suveržimo! Konservatorių prasitarimas, kad bus sumažintos pašalpos vaikus auginantiems tėvams bei koalicijos partnerių sapalionės apie streikais iškovotų mokytojų atlyginimų mažinimą (arba bent jau tai, kad jos neturėjo būti padidintos) atspindi dominuojančią Lietuvos dešiniųjų ekonominę politiką. Kaip teisingai pastebi Romas Lazutka, pirmieji Lietuvos ekonomikos gelbėtojų eilėje stovi vaikai ir mažiausias pajamas gaunantys piliečiai. Tikriausiai tai baškienių ir degutienių šeimos koncepcijoje buvo numatyta iš pat pradžių.


Kairioji JAV demokratų ir Baracko Obamos reakcija į finansinę krizę buvo kitokia. Tiesa, Obama meistriškai sugebėjo išvengti griežtų ekonominės krizės vertinimų ir jos sprendimo siūlymų. Tačiau kaip tik Obama, o ne respublikonas Johnas McCainas, rinkimų kampanijos metu kalbėjo apie tai, kad finansinės krizės akivaizdoje, kuomet iš federalinio biudžeto G.W. Busho administracija skiria 700 milijardų mokesčių mokėtojų dolerių, svarbiausia yra padėti išsaugoti eilinių žmonių pensijas, santaupas ir jų namus, kuriuos taip skuba „susigrąžinti“ bankai, „lengvabūdiškai“ dalinę paskolas menkas pajamas turintiems klientams.
Be to, kaip tik Obama, o ne McCainas ar juo labiau Bushas, pasisakė už tai, kad pritars bankų gelbėjimo planui tik tuo atveju, jei ši 700 milijardai dolerių suma bus ne tik grąžinta mokesčių mokėtojams, bet bus įsipareigojama padėti žmonėms, patyrusiems finansinius sunkumus dėl nekilnojamo turto paskolų krizės.
Didžiulės ekonominės krizės akistatoje Obama įsipareigojo jokiais būdais nemažinti socialinių išlaidų sveikatos apsaugai bei švietimui. Šiandien, kai JAV biudžeto deficitas siekia beveik pusė trilijono dolerių, toks griežtas ir vienareikšmis įsipareigojimas kelia pagarbą. Pagarbą, nes tai byloja principinį įsitikinimą, jog švietimo ir sveikatos apsaugos srityse jokių kompromisų būti negali.
Ekonominės krizės metu reikia taupyti ne silpniausiųjų visuomenės narių sąskaita, o tų, kurie per paskutinius 30 neoliberalizmo dominavimo metų lobizmo bei mokesčių lengvatų dėka susikrovė didžiausius turtus. Puikiai žinoma, kad pajamų nelygybė per pastaruosius 25 metus kaip niekada ženkliai išaugo, kas galų gale tapo atgrasu ir daugumai individualistiškai mąstančių amerikiečių.
Tad pagaliau tapo akivaizdu, kad kazino tipo kapitalizmas ne tik nuskurdino sunkiai dirbančius vidurinės klasės žmones, bet ir įstūmė JAV į finansų krizę. Tai aiškiai artikuliavęs, B. Obama didžiule persvara laimėjo rinkimus.
Labai gaila, bet Lietuvoje vyksta priešingas procesas. Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūloma pertvarkyti į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją (suprask, darbo santykius reikia ne reguliuoti, o dereguliuoti), stambiojo kapitalo funkcionierius ir lobistas tampa Teisingumo ministru (juk teisinga, jei turtingieji toliau turtėja, o skurdžiai ir toliau skursta!), Aplinkos apsaugos ministerijos postas žadamas skandalingai pagarsėjusiam Arūnui Burkšui, siekusiam neleistinai įteisinti statybas Kuršių Nerijos kopose.
Štai kodėl beviltiškai klysta tie, kurie mano, kad Baracko Obamos pergalė susilpnins Lietuvos poziciją pasaulyje. Mūsų kraštą sustiprinti gali tik valdžia, kuri angažuojasi socialiniam teisingumui bei yra pasiryžimui padėti didžiajai daliai žmonių, kurie sąžiningu bei sunkiu darbu kuria savo ir visos visuomenės ateitį.
Obamos pergalė reikšminga, nes patvirtina, kad net labiausiai individualistiškai nusiteikusioje Amerikos visuomenėje žmonės suprato, kad politika turi tarnauti ne keliems privilegijuotiems saiko neturintiems baltaodžių turtuoliams, bet visai įvairialypei ir daugiarasei Amerikai. Tikėkimės, kad tai ims keisti ir mūsų sustabarėjusį mąstymą, kuriam taip sėkmingai iki šiol dirigavo laisvosios rinkos fundamentalistai bei įvairiausio plauko reakcionieriai.