Straipsnių archyvas

08.11.21---------------------------------

R.Baločkaitė. Dar kartą apie pornografiją

 

08.11.10---------------------------------

A.Davidavičius. Nuščiuvę pastirę lietuviai

 

08.11.10---------------------------------

A.Bielskis. Ką reiškia Baracko Obamos pergalė Lietuvai?

 

08.10.23---------------------------------

Linas Eriksonas: Amerikos ekonomistas krizėje siūlo rinktis kairę

 

08.10.22---------------------------------

“Lietuvos profsąjungos”: PROFSĄJUNGŲ JUDĖJIMAS VISADA BUVO IR YRA KAIRYSIS

 

08.10.22---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Antrasis nacionalinio pamaldumo turas?

 

08.09.24---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Tautos nuomonė?

 

08.09.18---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Lyriškai apie smurtą

 

08.09.05---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Mūsų laikų Sokratai

 

08.08.29---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Planeta Provincija

 

08.08.08---------------------------------

Algis Davidavičius: Skurdi ponių laimė

 

08.08.04---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie „drąsą paklusti“

 

08.08.01---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Abiturientų laukiama tik žodžiais

 

08.07.31---------------------------------

Karolis Klimka: Marozai – gatvės sanitarai

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Krikščionys – antrarūšiai piliečiai?

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Ar būti krikščioniu reiškia palaikyti abortų draudimą ir konservatyvią šeimos politiką?

 

08.07.31---------------------------------

Andrius Bielskis: Streikas – ekonomiškai klestinčios ir brandžios demokratijos požymis

 

08.07.31---------------------------------

Artūras Rudomanskis: Ko siekiama blokuojant Lygių galimybių įstatymo priėmimą?

 

08.07.31---------------------------------

Ervinas Koršunovas: Nuo Kubiliaus į Rytus

 

08.07.31---------------------------------

Gintautas Mažeikis: Kairysis komunitarizmas ir alternatyvus pilietiškumas

 

08.07.31---------------------------------

Karolis Klimka: Kas nužudė pieno barą?

 

08.07.31---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Kai trūksta bazinių teksto suvokimo įgūdžių

 

08.07.31---------------------------------

Tadas Leončikas: Ar reikia, kad skambintų varpai?

 

08.07.31---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Sveika, infliacija, sveikas, liūdesy

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Karolis Žibas: imigrantų dar nepažįstame. Bet jau bijome

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Balsavimo internetu klystkeliai

 

08.07.31---------------------------------

Džina Donauskaitė: Apsukriems statytojams gėda netrukdo

 

08.07.29---------------------------------

Rasa Baločkaitė: „Seksas ir Miestas“: feminizmo spindesys ir skurdas

 

08.05.06---------------------------------

Aušra Budrytė: Atsargiai: (ne)sutvarkyti bepročiai!

 

08.05.06---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Saldu būti antiamerikiečiu

 

08.05.06---------------------------------

Daiva Repečkaitė: Atsargiai, gamta!

 

08.05.06---------------------------------

Gintautas Mažeikis: UODEGA VIZGINA PROPAGANDĄ: POPKULTŪRA NAUDOJASI POLITIKA

 

08.05.06---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Lietuva IR fašizmas?

 

08.05.06---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Spręsti pačiai negalima uždrausti (I)

 

08.05.06---------------------------------

Interviu su Skaidriumi: "Paberžeje likusi maišto dvasia"

 

08.04.21---------------------------------

Andrius Bielskis: Pamintos žmogaus teisės

 

08.04.21---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie „gerąjį“ nacionalizmą, arba „esu kvailys, nes mane taip auklėjo“

 

08.04.21---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Kaip parduoti „dvasingumą“?

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Apie baimę ir drebėjimą Rytų Europoje

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Kališka tikrovė, paprasti žmonės

 

08.03.07---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Piligrimai Niujorke

 

08.02.25---------------------------------

Karolis Klimka: Apie ką V.Adamkus kalbėsis su „Maxima“?

 

08.02.17---------------------------------

Gintautas Mažeikis: FLUXUS ir konservatoriai revoliucionieriai

 

08.02.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Katytė, arba vitaminai nejautriems

 

08.02.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: „Išgydymo mišios“ Seime

 

08.02.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Dešinė alternatyva dešinei

 

08.02.17---------------------------------

Dalia Staponkutė: Nėštumas ar meilė

 

08.01.25---------------------------------

Dalia Staponkutė: Diogenų mirtis

 

08.01.25---------------------------------

Karolis Klimka: Ką reiškia domėtis politika?

 

08.01.25---------------------------------

Kasparas Pocius: Ar triumfuos Algirdas Paleckis?

 

08.01.25---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Krikščionybė katakombose: gynyba ar puolimas?

 

08.01.25---------------------------------

Andrius Bielskis: Algirdas Paleckis ir Lietuvos inteligentija

 

08.01.17---------------------------------

Andrius Bielskis: Lietuvos politikos ideologinė impotencija

 

08.01.17---------------------------------

Karolis Klimka: Kaip viešąjį privatųjį interesą apginti nuo viešojo viešojo

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Apie Ievos nuodėmę, arba J.Dapšausko pašnekesys su A.Pavilioniene

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Profsąjungų rūmai ar Tautos namai?

 

08.01.17---------------------------------

Nida Vasiliauskaitė: Ką sąlygoja valstybės šeimos politika?

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Apokaliptikai ir integruotieji

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Geras žmogus – tai profesija

 

08.01.17---------------------------------

Rasa Baločkaitė: Anti mąstymas, ketvirtadienio mandala

 

--------------------------------------------

Straipsnių archyvas: 2007 metai

--------------------------------------------

Straipsnių archyvas: 2006 metai

--------------------------------------------

Straipsniu archyvas: 2005/4 metai

--------------------------------------------

Įvairūs NK95 straipsniai


 

“Lietuvos profsąjungos”: PROFSĄJUNGŲ JUDĖJIMAS VISADA BUVO IR YRA KAIRYSIS

LP redakcijoje lankęsis Naujosios kairės 95 lyderis filosofas dr. Andrius Bielskis pokalbyje apie profesines sąjungas sakė, kad po II pasaulinio karo kairiųjų judėjimų (įskaitant ir marksistinius) bei profsąjungų iškovotą socialinį dialogą šiandien laipsniškai naikina neoliberalioji politika, t.y. Kapitalas. Pasak jo, žingsnis po žingsnio mes grąžinami prie 19 a. veikimo principų ir mąstymo.
Vienintelis būdas su tuo kovoti – stiprus kolektyvinis darbuotojų atstovavimas, kuris galėtų mobilizuoti jėgas, reikalingas susigrąžinti galbūt jau Kapitalo sunaikintą socialinį dialogą.
A.Bielskio teigimu, profsąjungų judėjimas visada buvo ir yra iš esmės kairysis.
„Yra daug dešinės ir kairės apibrėžimų, bet, mano nuomone, vienas iš pagrindinių kriterijų - apsisprendimas, ar tu eini su Darbu, ar su Kapitalu,- įsitikinęs jaunųjų kairiųjų intelektualų sambūrio atstovas.- Todėl ponas Bronislovas Lubys iš principo negali būti kairysis, nes jis yra vienas iš didžiausių kapitalistų Lietuvoje“.
Anot filosofo, profsąjungų misija žinoma nuo seno - atstovauti darbo žmonėms ir juos ginti. „Jeigu nebus kolektyvinės organizacijos, kuri atstovautų Darbui, o ne Kapitalui, tai anksčiau ar vėliau kapitalistinėje visuomenėje paprasti darbo žmonės bus labai eksploatuojami. Ir tai mes matome ne tik Lietuvoje, bet ir kituose, mažiau demokratiškuose, kraštuose“.
Darbo ir Kapitalo santykiai visada yra įtempti, - teigia jis, - ir dėl to būtina atitinkama atsvara, „nes darbdavys visada bus stipresnis už pavienį darbininką“.
A.Bielskis teigiamai vertina ir ketinimą įkurti profesinių sąjungų partiją. Jam nesuprantama, kodėl trys profesinių sąjungų centrai atsiribojo nuo bandymo ją įkurti.
Tiesa, A.Bielskis sutinka, kad partijos pavadinime galbūt ir neturėtų būti naudojamas žodis profsąjunga, kad nebūtų painiojama, tačiau stipri partija, atstovaujanti darbuotojams, būtų naudinga.
Paklaustas, kas atsitiktų, jei tokia partija paimtų valdžią ir turėtų atstovauti visiems, taip pat ir Kapitalui, A.Bielskis atsakė, kad, pirma, tai nelabai realu, o antra - jis pateikė Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos pavyzdį.
„Ši partija labai daug metų buvo valdžioje ir vykdė kairiąją politiką: pirmiausia atstovaujant darbininkams, o ne kapitalui“.
„Naujosios kairės 95“ lyderio nuomone, Kapitalas visada sugebės ginti savo interesus (tai rodąs pasaulinis kapitalistų vienijimasis, kuris, A.Bielskio nuomone, pridengtas teiginiais apie globalizacijos neišvengiamumą.
(Interviu tęsinį - A.Bielskio mintis apie „socialinį dialogą“ bei „socialinę partnerystę“ globalizacijos epochoje - skaitykite rugpjūčio mėn. „Lietuvos profsąjungose“ Nr. 11-12. )