Rasa Baločkaitė: Kam skambina varpai

„Niekada neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau“, rašė Ernestas Hemingvėjus.

www.balsas.lt

Jei tik liepos mėnesį būnu Niujorke (tai atsitinka, mano dideliam džiaugsmui, gan dažnai), visada einu pasižiūrėti gėjų parado. Dominavimo, priespaudos, normatyvinės prievartos ir išsivadavimo istorijos visada žavingos. Tos istorijos kupinos laisvės troškimo, kupinos kančios. Tada gali pasitikrinti savo tolerancijos ribas – ar dar nesurambėjo tavo širdis, ar nepavirto akmeniu, ar dar gebi jausti kito skausmą.

Dar, prieš paradą, einu žiūrėti simbolines gėjų ir lesbiečių tuoktuves. Viešos išpažintys, queer istorijos prabanga spindinčiame Niujorko skvere – Centrinis Parkas, South East corner, greta prabangaus Plaza viešbučio (http://en.wikipedia.org/wiki/Image:Plaza_hotel.jpg), kurį už 400 mln JAV dolerių įsigijo Donaldas Trampas 1988-aisiais, - ech, kaip vasaros saulėje spindi viešbučio stogai - šveicoriai pagarbiai nuščiuvę, tyliai zuja limuzinai, vasaros vėjyje plazda vėliavos... (Atmintis, įsirašiusi į kūną - skvere, pavėsyje, ant manęs krenta balti žiedlapiai nuo medžių šakų...) Neatsitiktinai parinkta vieta – taip iškalbingai kontrastuoja su viešomis pažeminimo ir skausmo išpažintimis.

Skvere žilas gėjus pasakoja savo istoriją – kelios dešimtys bendro gyvenimo metų, laiko išbandymai, bendri namai ir prisiminimai... Bet apodiktinis „ir skausme, ir varge, ... kol mirtis išskirs“ netampa realybe – mirties valandą, į palatą įleidžiami tik giminės ir šeimos nariai, ir paskutinę akimirką, negali palaikyt už rankos žmogus, su kuriuo ėjai per gyvenimą, ir nušluostyt priešmirtinio prakaito nuo jo kaktos. Iš kažkur, iš toli, atsiranda kelis dešimtmečius neregėta, tačiau teisėta „šeima“, kadaise atsižadėjusi savo paklydusios avelės, - dabar jie išsiveža tavo taip mylėtą kūną, išsiveža daiktus, nuotraukas, suvenyrus, mielus sentimentalius niekučius – ir paprašo tavęs išsikraustyti iš bendro buto. Vieša išpažintis Niujorke, prieš turistų ir šiaip žioplių minią, paperka nuoširdumu.. daug kas šluostosi ašaras – net turistai ir šiaip žiopliai.

Visada spėliojau, koks jausmas gyventi simboliniame pasaulio centre. Gyventi Niujorke, reiškia, gyventi be jokių hegemoninių autoritetų. Čia nenutildysi oponento jokiu magišku „o ten, Vakaruose“... – Niujorkas ir yra Vakarai. Ech, vargšai Niujorko gėjai – negali, kaip mūsiškiai, ES vėliava pamojuoti ir apšaukti savo oponentus atsilikusiais, tamsuoliais, nenormaliais (http://www.lrytas.lt/?id=11793307201178717136&view=4). Arba - paksistais, fašistais, ir panašiai. Todėl tenka virkdyti publiką ir gerumu melsti visuomenės palankumo. Į pačią širdį nutaikytas jų argumentas: „Kai pasaulyje tiek savanaudiškumo, egoizmo ir išdavysčių, argi nenuostabu, kad kažkas dar nori ir kovoja už teisę susituokt?“ Ir aš galvoju, kad tai tikrai nuostabu.

Visada maniau, kad tie žmonės žino, ką reiškia skausmas. Ką reiškia jaustis svetimu, nesuprastu, nereikalingu. Ką reiškia jaustis kitokiu, jaustis nurašytu. Jaustis queer. Kultūroje, kuri yra tau nesuprantama, kuri yra tau svetima. Man atrodo, Lietuvoje nemažai taip besijaučiančių žmonių. Imperijos griūtis, Vakarai triumfuoja, Rytai tyliai pasitraukia... Kaip Margaret Mitchel romane „Nublokšti vėjo“ - Senieji Pietūs nugalėti... Vergų ir vergvaldžių, medvilnės laukų, paskutinių riterių ir žavingų damų žemė... – visas pasaulis, nublokštas vėjo, likęs vien tik sapnas, tik prisiminimas, kurį taip sunku pamiršt. Kaip prisipažįsta vienas iš romano herojų, Ashley, „pasaulis, kuriam aš priklausiau, išnyko... aš nesukurtas gyventi šiame naujame pasaulyje.... Dievas suteikė man gyvenimą, bet man šis gyvenimas baisesnis už mirtį... Naujame pasaulyje man nėra vietos, ir man baisu“. Ir šiandien, Lietuvoje, ne visi spėja koja kojon su pokyčiais – naujame pasaulyje, jie jaučiasi nesaugūs, jie jaučiasi sutrikę – man atrodo, šiame naujame pasaulyje jie ir yra tikrieji queer.

Ir Niujorke, taip pat - ne visi spėja ir ne visi nori keistis. Ir ten vyksta pasipriešinimas. Kai 5th aveniu žygiuoja pusnuogiai, įdegę, treniruoti kūnai, Bergdorf Goodman ir Sacks fasadų pavėsyje stoviniuoja pablyškę barzdočiai, apsiginklavę transparantuose išrašytomis citatomis iš Biblijos.

Man baisu žiūrėt, kai Lietuvoje žmonės protestuoja prieš gėjų paradus.
Tačiau būtų dar baisiau, jeigu niekas, visiškai niekas prieš juos neprotestuotų.