Daiva Repečkaitė: Parama, auginanti skurdą

"Atgimimas"

 

Didžiojo aštuoneto planas nurašyti skolas Afrikos šalims slepia verslo interesus.

Šių metų turtingiausių pasaulio valstybių aštuoneto (G8) susitikime, vyksiančiame liepos 6–8 dienomis Škotijos Gleneagles mieste, svarbiausia tema greičiausiai bus skolų nurašymas neturtingoms Afrikos šalims. Aštuonetui šiais metais pirmininkaujanti Didžioji Britanija nepraleis progos pasistengti, kad jos planas būtų įvykdytas. Ar tikrai parama skurstančioms šalims pasieks tuos, kuriems labiausiai jos reikia, ir ar už gražių šūkių nesislepia savanaudiški interesai?

Didysis aštuonetas – galingiausių pasaulio pramoninių valstybių susivienijimas, atsiradęs per aštuntojo dešimtmečio naftos krizę, kai JAV, Europos Sąjungos ir Japonijos pareigūnai susitiko aptarti ekonominių klausimų ir jų sprendimo būdų. Nuo to laiko aštuonetas renkasi kasmet ir sprendžia pasaulio ekonomikos ateitį. Dabar aštuonetą sudaro JAV, Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rusija. Susitikimų darbotvarkę nustato pirmininkaujanti šalis. Šiais metais Didžioji Britanija pasinaudos proga pateikti galingiausioms valstybėms savo paramos Afrikai projektą. Britanijos premjeras Tony Blairas (Tonis Bleiras) šį projektą laiko geriausia priemone Jungtinių Tautų Tūkstantmečio plėtros tikslams – skurdo mažinimui, visuotinio pradinio ugdymo užtikrinimui ir kovai su AIDS ir kitomis panašiomis ligomis – pasiekti. Pagal britų planą, G8 valstybės turėtų padidinti paramą besivystančioms valstybėms iki 0,7 proc. jų bendrojo vidaus produkto iki 2015 metų ir nurašyti 62 skurstančių valstybių skolas tarptautinėms institucijoms, tokioms kaip Pasaulio bankas. Taip pat siekiama pakeitimų tarptautinės prekybos taisyklėse. Tai, T.Blairo ir jo komandos manymu, padėtų plėtoti Afrikos ekonomiką. Ši programa kartais vadinama „Maršalo planu” Afrikai, prisimenant paramą, kurią iš JAV gavo Europa po Antrojo pasaulinio karo.

Šis iš pažiūros gražus ir reikalingas žingsnis iš karto buvo sutiktas kritiškai. Iš tiesų niekam nekelia abejonių, kad milžiniškas skolų sumas iššvaistė korumpuoti diktatoriai. Užtenka prisiminti Svazilando karaliaus aistrą prabangiems automobiliams ir kartu pridurti, kad mažytė jo valstybė yra viena iš skurdžiausių. Be to, čia gyvena labai daug žmonių, užsikrėtusių ŽIV. Didžiųjų valstybių parama bus parama jiems, o ne labiausiai skurstantiems.

Bet tai dar ne viskas. Kaip atkreipia dėmesį britų laikraščio „The Guardian” žurnalistas George’as Monbiotas (Džordžas Monbaiotas), dėl iššvaistytų išteklių, pavogto darbo ir taršos sukeltų klimato pokyčių daromos žalos turtingosios valstybės skurstančiosioms skolingos ne tik kad ne mažiau, bet ir daug daugiau nei skurstančios turtingosioms. Dėl šios priežasties skolų nurašymas tik dar labiau primena vandens sėmimą šaukšteliu iš kiauros valties.

Reikėtų paminėti, kad didžiosios valstybės skolas nurašo ne už dyką. Paramą gaunančios šalys turi įsipareigoti „įveikti korupciją, skatinti privataus sektoriaus plėtrą” ir panaikinti apribojimus privačioms investicijoms. Štai čia gražus turtingųjų paramos planas ir pakvimpa nešvariais pinigais. Dviveidiškumas akivaizdus vien iš to, kad, kaip pabrėžia „The Guardian”, korumpuotais laikomi tie režimai, kurie nedaro to, ko nori Vakarų valstybės. Juk kartais režimai, kurie Vakaruose laikomi gero valdymo, kiek tai įmanoma Afrikoje, pavyzdžiais, būna atsakingi už tūkstančių žmonių žūtį kruvinuose karuose, jau nekalbant apie tai, kad jie vagia savo valstybių išteklius Vakarų naudai. Korupcija Vakarų verslininkai sėkmingai naudojasi ir džiaugiasi. „Geras valdymas” prilyginamas rinkos liberalizavimui, kuris, nesant pakankamai vietinio kapitalo, suprantama, atveria patrauklias galimybes turtingųjų šalių investuotojams. „The Observer” žurnalistai atkreipia dėmesį, kad Afrikos valstybės net neturi galimybės remti savo žemės ūkio darbuotojų, o šie negali patys parduoti savo prekių rinkoje, nes visą pramonę ir išteklių naudojimą kontroliuoja Vakarų pramonės gigantai.
Pavyzdžiui, sumažėjus kavos kainoms pasaulyje, gerokai nuskurdo kavos augintojai, kurie net negali rinktis, kam parduoti savo produkciją. Liberalizavus rinką, vietiniai gamintojai negali konkuruoti ne tik su didelėmis kompanijomis, bet ir su Europos Sąjungos ūkininkais, gaunančiais subsidijas. Pasaulio bankas ir TVF neleidžia valstybėms įvesti muitų, kurie galėtų išgelbėti vietinius smulkiuosius verslininkus ir ūkininkus.

Vakarų verčiamos Afrikos šalys imasi beprotiškų liberalizavimo projektų. Štai pavyzdine laikoma Uganda įvedė net mokamą pradinį mokslą ir sveikatos apsaugą. Kas nutiko? Sugriuvo ir švietimo, ir sveikatos apsaugos sistema, skurstantys kaimo gyventojai nebegalėjo gydytis, mokyklose dramatiškai sumažėjo moksleivių, ypač mergaičių.
Valdžia, bijodama, kad dėl gyventojų nepasitenkinimo gali įvykti revoliucija, grąžino valstybės kontrolę šioms sritims. Ir jos netrukus atsigavo. Tačiau Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas užsiuto: kas išdrįso pakeisti įsipareigojimus? Donorų susirinkime 2001 metais sugrįžimas prie valstybinio švietimo ir sveikatos apsaugos buvo pavadintas klaidingu sprendimu. Argi tai yra JT Tūkstantmečio plėtros tiksluose suformuluoti gražūs siekiai?

Kodėl nebegalima ignoruoti Afrikos?

- Afrika pasauliui svarbi dėl gamtinių išteklių;

- Alžyre, Egipte, Libijoje ir Nigerijoje išgaunama daugiausia naftos ir gamtinių dujų;

- Botsvana, Kongo Respublika ir Pietų Afrikos Respublika kartu sudėjus išgauna 50 proc. pasaulio deimantų;

- Gana, Pietų Afrikos Respublika ir Zimbabvė išgauna 50 proc. pasaulio aukso.

- Afrikoje žemiau skurdo ribos gyvena daugiausia žmonių pasaulyje.

- Žemyne ŽIV užsikrėtę apie 26,6 mln. žmonių, per metus nuo AIDS miršta apie 2,3 mln.

- Ko gera, veiksmingiausiai žemyno problemas sprendžia pačios Afrikos iniciatyvos. Pagal Afrikos vienybės organizacijos (OAU) parengtą strategiją NEPAD (New Partnership for Africa’s Development) Mozambike skurstančiųjų sumažėjo nuo 70 iki 55 proc., Kenijoje, įvedus nemokamą pradinį ugdymą, mokinių padaugėjo 1,2 mln.

- 2002 m., pirmininkaujant Kanadai, G8 priėmė Afrikos veiksmų planą - atsakymą į NEPAD strategiją. 2004 m. Tony Blairo iniciatyva sudaryta nepriklausoma Afrikos komisija. Ši komisija pateiks savo išvadas G8 susirinkimui.